Atgimsta Claros Schumann salonas

Vieną balandžio popietę „Vaidilos“ teatre Vilniuje susitikome su Frankfurte gyvenančia žymia lietuvių pianiste Guoda Gedvilaite pasikalbėti apie artėjantį labai įdomų ir netradicinį koncertą pavadinimu „Claros Schumann salonas: Kolegos-konkurentai ir pianistų varžybos“. Šiame vakare (kuris taip pat numatytas atlikti Druskininkuose, Klaipėdoje, o Vilniuje taps „Vaidilos“ teatro sezono uždarymo koncertu) G. Gedvilaitė įkūnys vieną garsiausių XIX a. vokiečių pianisčių ir kompozitorių Clarą Wieck-Schumann. Kartu su ja pasirodys Fryderykas Chopinas (Rokas Zubovas), Ferencas Lisztas (Jurgis Aleknavičius) ir Sigismundas Thalbergas (Lukas Gedvilas), o princesę Cristiną Trivulzio di Belgiojoso vaidins Dovilė Navickienė. Pasak G. Gedvilaitės, tai nebus įprastas koncertas, nes atlikėjų tikslas – kuo autentiškiau atkurti XIX a. saloną ir jo istorinius personažus. Be to, klausytojai ir žiūrovai koncerto pabaigoje išrinks geriausią pianistą, o jį paskelbs princesė Belgiojoso. Taigi išgirsime net keturis virtuozus!

Sausio mėnesį „Claros Schumann salono“ idėja buvo įgyvendinta Nacionalinėje filharmonijoje, ten dalyvavo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV su sutuoktine Bavarijos princese Elžbieta, Clara ir Robertas Schumannai, Felixas Mendelssohnas su žmona Cécile Charlotte, Hansas Christianas Andersenas. Kaip gimė mintis surengti tokį savitą koncertų ciklą?

Projekto idėja kilo maždaug prieš metus. Tačiau prisipažinsiu, jog bent penketą metų einu į sceną įsivaizduodama esanti Clara, o ne Guoda. Tuomet tarytum pranyksta visos nereikalingos mintys, egocentriškumas. Įsivaizdavimas, jog esu toji kompozitorė, kurios muziką atlieku, padeda man geriau susilieti su muzika, įsigilinti į ją.

Kaip Jūsų projekte atsirado būtent šie kolegos pianistai?

Atmintyje išliko sausio mėnesio koncerto sėkmė, kai mano kolega buvo Joris Sodeika, idealiai įkūnijęs Felixą Mendelssohną. Antrasis salonas – pianistų varžybos: Lisztas, Thalbergas, Chopinas ir Clara Wieck-Schumann. Vėlgi, artistų paieškos, manau, buvo sėkmingos, nes puikiai žinome, kokie užimti yra koncertuojantys pianistai. Be to, visiems buvo labai įdomu, ar šiame koncerte reikės vaidinti. Tačiau jiems pasakiau, jog svarbiausias tikslas – muziką atlikti kuo autentiškiau, įsijausti į paties kompozitoriaus-pianisto vaidmenį. Taip susibūrė iššūkių nepabūgusi grupė. Visą laiką leidžiame studijuodami, gilindamiesi į savo personažus.

Į ką atsižvelgdama sudarėte šio koncerto repertuarą?

Pianistai patys pasirinko, kaip jie norėtų reprezentuoti savo kompozitorių, ir, manau, kiekvieno sprendimas labai taiklus. Daugiau galėčiau papasakoti apie antrąją koncerto dalį, joje nuskambės ypač retai atliekamos „Hexaméron“ variacijos, kurias Lisztui parašyti užsakė italų princesė Belgiojoso vienam labdaringam renginiui. Lisztas šias variacijas turėjo kurti pasitelkęs ir kitus kolegas. Taigi jas kūrė net šeši kompozitoriai: Lisztas, Thalbergas, Chopinas, Czerny, Johannas Peteris Pixis ir Henris Herzas. Beje, pastarieji du XIX a. kompozitoriai buvo tikrai labai žinomi, priešingai nei dabar. Taigi, kiekvienas savo stiliumi sukūrė po variaciją ir mes tas variacijas inscenizuosime, šįkart keturiese. Ir kaip tik šioje koncerto dalyje įvyks Liszto ir Thalbergo dvikova. Princesė Belgiojoso ne tik norėjo pamaloninti savo publiką, bet ir suteikti galimybę viešai susikauti Lisztui ir Thalbergui, o publika pati galėjo išrinkti nugalėtoją. Nenorėčiau išduoti, kas tuomet laimėjo (mūsų siekis nėra tiksliai atkurti istoriją), nes „Vaidilos“ publika išsirinks savo favoritą. Esu įsitikinusi, bus įdomu.

Kaip atrodo koncertinis gyvenimas, ypač fortepijoninės muzikos, Vokietijoje? Ar ten dažnai vyksta panašaus pobūdžio koncertiniai ciklai kaip Jūsų?

Labai džiaugiuosi, kad tokio ciklo analogų ten nėra. Žinoma, norėčiau ateity lygiai tą patį pristatyti ir Vokietijoje. Kol kas visos premjeros vyksta čia, Lietuvoje. Kiek teko stebėti, nėra daug tokių atlikėjų, kurie jungtų ir teatrą, ir muziką. Tačiau kamerinė, simfoninė muzika ir rečitaliai Vokietijoje yra labai populiarūs, gyvuoja tradicija lankytis klasikinės muzikos koncertuose. Manau, būtų įdomu ir vokiečiams pamatyti kitokį koncerto formatą. Neseniai Frankfurte kartu su Robertu Willu ir Luku Gedvilu parodėme spektaklį „Meilės daina“ („Liebeslied“) apie Claros ir Roberto Schumannų šeimos gyvenimą. Vokietijoje esu žinoma kaip solistė, niekada nebuvau per daug nuo to nutolusi. Ir štai – teatras. Spektaklis turėjo didžiulį pasisekimą. Iš klausytojų reakcijos suvokiau, kad Claros Schumann salonas taip pat atrastų savo vietą. Taip pat manau, jog man pasisekė ir dėl to, jog turiu gerą komandą. Kuo daugiau bendraminčių, tuo lengviau dirbti.

Skambinsite Claros Wieck kūrinius, kuriuos ji sukūrė būdama vos 15–16 metų. Ar jaučiate juose jaunatviško naivumo?

Žinoma, aš bandau įsivaizduoti, kokia ji buvo tokio amžiaus. Stengiuosi nežvelgti iš savo, kaip suaugusios menininkės, perspektyvos, tai būtų klaidinga. Manau, reikia visiškai įsijausti į tą jaunatviškumą ir jo nežabotą virtuoziškumą. Taigi, naivumo tikrai bus. Ir kaipgi be meilės Robertui Schumannui? Juk tuo metu jie buvo ką tik susipažinę.

Kuo jūs panašios su Clara Schumann?

Manau, daugeliu savybių. Abi esame labai užsispyrusios. Siekdamos tikslo, pavyzdžiui, koncerto programos įgyvendinimo, ir ji, ir aš einame iki pat galo. Tačiau Clarai buvo labai sunku ir turėti didelę šeimą, ir tuo pat metu siekti karjeros. Ji degė noru eiti į sceną, tai buvo jos pašaukimas. Tačiau kai negalėjo koncertuoti, Clara kurdavo. Aš taip pat nepasiduodu, stengiuosi kurti įdomesnio, kitokio formato koncertus, kai pianistas tampa režisieriumi.

Įdomu sužinoti apie Jūsų teminio koncertų ciklo ateities planus.

Nesinorėtų, jog „Claros Schumann salono“ ciklas būtų trumpalaikė idėja. Norėčiau ilgiau ja gerėtis, ja gyventi, todėl esu suplanavusi dešimt koncertų. Pirmasis koncertas įvyko šių metų sausio mėnesį, o balandžio 30 d. Vilniuje – antroji programa. Trečioji ciklo dalis numatoma spalio mėnesį, o ketvirtoji – apie Naujuosius metus. 2019 m. rugsėjo 13 d. bus švenčiamas Claros Schumann 200 metų jubiliejus. Norėčiau, kad tada nuskambėtų jos Koncertas fortepijonui ir orkestrui bei Roberto Schumanno Koncertas fortepijonui ir orkestrui. Toks galėtų būti šio ciklo karūnavimas.

Dėkoju už pokalbį. Koncertas „Kolegos-konkurentai. Pianistų varžybos“ vyks balandžio 30 d. 18 val. „Vaidilos“ teatro salėje Vilniuje.

Kalbino ir parengė Akvilė Laugalytė