Filharmonijos salėje skries skambančios planetos
Šį šeštadienį simfoninės muzikos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pulto stos jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas, fortepijonu skambins Vokietijoje gyvenanti lietuvių pianistė Guoda Gedvilaitė.
Niekada ryškių muzikinių idėjų nestokojanti pianistė Guoda Gedvilaitė mielai eksperimentuoja, drįsta laužyti nusistovėjusias klasikinės muzikos taisykles. Jos originalios programos žavi fantazija ir laisve, jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikos atlikėjai, bet ir aktoriai, baleto artistai ar džiazo muzikantai. Sausį Nacionalinės filharmonijos scenoje ji pradėjo originalų projektą – klasikos koncertų seriją „Claros Schumann salonas“, kur „atgyja“ ir su publika „susitinka“ XIX a. intelektualai. O kovo 4-osios simfoninės muzikos vakarą pianistė su LNSO paskambins įsimintiną XX a. muzikos partitūrą – retai koncertų salėse girdimą amerikiečių kompozitoriaus Leonardo Bernsteino simfoniją „Nerimo amžius“.
Simfonija buvo sukurta 1948–1949 m., L. Bernsteinui gyvenant JAV ir viešint Izraelyje, pagal anglų poeto Wystano Hugho Audeno šešių dalių poemą, už kurią autorius pelnė Pulitzerio premiją. Pagrindinė literatūrinio kūrinio idėja – rizikingi tiesos ieškojimai, tragiškos gyvenimo kolizijos, kasdienis nerimas. Teigiama, kad Bernsteinas poemą vadino vienu ryškiausių eilėdaros virtuoziškumo pavyzdžių anglų poezijos istorijoje, o pirmą kartą ją perskaitęs liko tiesiog be žado.
Antrojoje simfonijoje kompozitorius panaudojo ir solo instrumentą – fortepijoną. Kūrinį Bernsteinas pavadino „Nerimo amžiumi“ ir dedikavo Rusijoje gimusiam ir į JAV emigravusiam kompozitoriui, dirigentui, ilgamečiam Bostono simfoninio orkestro vadovui Serge’ui Koussevitzky’ui. Premjera įvyko 1949 m. diriguojant Koussevitzky’ui, fortepijonu solo grojo autorius.
Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO koncerto antrojoje dalyje skambės Gustavo Holsto Siuita „Planetos“ dideliam orkestrui. Idėja sukurti šiąsiuitą britų kompozitoriui G. Holstui kilo po atostogų Maljorkoje su astrologu Cliffordu Baxu; muzika buvo rašoma 1914–1916 metais. Siuitą sudaro septynios dalys, įgarsinančios ir perteikiančios emocijas, kuriomis planetos veikia žmogaus psichiką. Kiekviena iš septynių siuitos dalių turi planetos pavadinimą su astrologine charakteristika.
Įdomu, kad šiandien koncertinėje scenoje sėkmingai gyvuoja ne tik septynių dalių kūrinys dideliam simfoniniam orkestrui, bet ir keturių dalių kompozicija dviem fortepijonams. Beje, fortepijoninis opusas ir buvo pirmoji ciklo „Planetos“ versija, o pjesė „Neptūnas“ buvo skirta vargonams, nes fortepijono skambesys, autoriaus nuomone, netiko paslaptingai šios pjesės nuotaikai. Vėliau siuitą Holstas instrumentavo dideliam orkestrui su įspūdingu instrumentų „paradu“: šešiomis valtornomis, bosine fleita, bosiniu obojumi, arfa, varpeliais, čelesta, ksilofonu, tamburinu, varpais ir vargonais, paskutinėje dalyje pasitelkdamas dar ir be žodžių dainuojantį moterų chorą. Publika iškart pamėgo „Planetas“, jos tapo populiariausiu Holsto veikalu ir nustelbė visą kitą jo kūrybą.
Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir pianistės Guodos Gedvilaitės koncertas „Skambančios planetos“ vyks kovo 4 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
