Atgimstančiuose Sapiegų rūmuose – šiuolaikinio meno ir istorijos dermė

Po daugiau nei penkerius metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų pristatyti rekonstruoti Sapiegų rūmai. Jų rekonstrukcijos ir aktualizavimo projektą kuravo Kultūros ministerijai pavaldus Šiuolaikinio meno centras. Atgimstančiuose rūmuose veiks įvairioms lankytojų grupėms ir jų interesams pritaikytos erdvės, nuolatinės bei keičiamos rūmų istorijos ir šiuolaikinio meno ekspozicijos.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, prikeliant kultūros paveldo objektus visuomet svarbu juos ne tik restauruoti, bet ir įveiklinti. Atgimstantys Sapiegų rūmai – gražus pavyzdys, kaip vertingas paveldo objektas tampa traukos centru šiuolaikiniam žmogui.

„Tokie pastatai kaip Sapiegų rūmai yra kupini istorijų. Jų sienos kalba, jų erdvėse užkoduoti reikšmingi mūsų valstybės istorijos lūžiai. Bet kalbančioms sienoms reikia klausytojų. Neabejoju, kad naujieji šių rūmų šeimininkai bei svečiai bus ir jautrūs klausytojai, ir patys čia kurs prasmingus naratyvus, – sako Simonas Kairys. – Prieš pusmetį paskelbėme, kad visoje Lietuvoje per metus atidarome 14 rekonstruotų ar visai naujų kultūros erdvių. Šį pažadą aktyviai tęsime, o šiandien čia matome vieną ryškų jo pavyzdį. Restauratoriai ir projekto įgyvendintojai padarė viską, kad šios istorinės erdvės atgimtų jautriai, pagarbiai, ir kartu nepamiršo šiuolaikinio žmogaus poreikių.“

Oficialus Sapiegų rūmų atidarymas numatytas balandžio 12–14 dienomis, jį lydės Virginijos Januškevičiūtės ir Edgaro Gerasimovičiaus kuruojama paroda „Užuovėja“. Nuo vasario 16 iki kovo 11 d. visuomenei bus rengiamos ekskursijos.

Ekskursijos leis patirti rūmų architektūrą ir erdves, sužinoti apie turtingą pastato istoriją, jo paskirties kaitą ir dešimtmečius trukusius tyrimus, davusius vertingų atradimų. Numatomos teminės ekskursijos – istorinės ir apie restauravimą – kvies rūmų sienose ieškoti skirtingų laikotarpių ženklų, pasakos apie ilgą ir sudėtingą restauravimo procesą bei jo subtilybes, paveldosaugą ir istorinių pastatų konservavimą.

Ekskursijose laukiami įvairaus amžiaus lankytojai ir žmonės, turintys specialiųjų poreikių (vyks ekskursija su vertimu į gestų kalbą bei atskira ekskursija, pritaikyta neregiams). Vyks ekskursijos ir anglų kalba. Dalyvavimas su bilietais.

Įgyvenus 11 mln. 872 tūkst. vertės ES paramos ir valstybės biudžeto bendro finansavimo investicinį projektą, Sapiegų rūmuose atlikti tvarkomieji statybos ir paveldosaugos darbai, įsigyti kultūrinėms veikloms reikalingi baldai ir įranga.

Sapiegų rūmus administruoti patikėta Šiuolaikinio meno centrui. Rūmuose vyksiančiose parodose, koncertuose ir kituose renginiuose šiuolaikinis menas pinsis su praeities kūriniais, lankytojai galės susitikti su šiuolaikinio meno, literatūros, muzikos, kino kūrėjais, domėtis nuolat naujai prabylančia pačių rūmų ir jų aplinkos istorija.

Sapiegų rūmai siekia būti atviri ne tik skirtingoms lankytojų grupėms, bet ir iš išorės siūlomoms iniciatyvoms. Programoje numatyti edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, kaimyninės antakalniečių bendruomenės ir vilniečių įtraukimas. Taip pat bus siekiama užtikrinti, kad rūmų istorija, parodų lankymas ir jas kontekstualizuojanti informacija būtų prieinama žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių (ekskursijos su vertimu į gestų kalbą arba pritaikytos neregiams), šeimoms su mažais vaikais.

Sapiegų rūmų erdvių atkūrimo ir rūmų pritaikymo šiuolaikinės visuomenės reikmėms darbų tvarkybos darbų projektą parengė UAB Projektavimo ir restauravimo institutas, generalinis rangovas – UAB „Ekstra statyba“, fasadų tvarkybos darbus atliko subrangovas MB „Virmalda“, o patį fasadų tvarkybos projektą parengė VĮ „Lietuvos paminklai“. Pirmo aukšto dalies erdvių interjero sprendinius ir antro aukšto ekspozicijos sprendinius suprojektavo UAB „Processoffice“.

Sapiegų rūmai yra reikšmingas architektūros, dailės ir istorijos paminklas – LDK didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, vėliau – ligoninės statinių ar karinio komplekso dalis. Sapiegų rūmų praktinė paskirtis ir simbolinė reikšmė vis keitėsi. XVII a. pabaigoje ir kelis pirmuosius XVIII a. dešimtmečius, įdomiu ir sudėtingu valstybės istorijos laikotarpiu, tai buvo prašmatni didikų užmiesčio rezidencija. Didelę savo gyvavimo laiko dalį šie rūmai tarnavo kaip karo prieglobstis, karo mokykla arba karo ligoninė. Sovietmečiu pastatas įtrauktas į karinį kompleksą. Pastaruosius tris dešimtmečius jis stūksojo visiškai tuščias. Po kruopščių tyrimų ir ilgų paveldo restauravimo darbų artėja laikas, kai rūmuose vėl užvirs gyvenimas.