7-asis Juozo Naujalio chorų festivalis: muzikos patriarcho takais

Balandžio 5–7 d. Kaune įvyko VII Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio tarptautinis chorų festivalis ir konkursas. Skirtas skleisti Naujalio kūrybą tarptautiniu mastu ir kelti choro dirigentų prestižą, šiais metais festivalis subūrė 10 mėgėjų chorų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos, o jų gretas papildė ir ansamblis „Kadujo“. Šis festivalis ir konkursas išsiskiria savo integralumu – chorams suteikiama galimybė dalyvauti visų amžiaus grupių ir sudėties kategorijų konkurse bei pasirodyti svarbiausiose su Naujalio gyvenimu ir kūryba susijusiose vietose.

Dviejų amžių sandūroje gyvenusio kompozitoriaus, vargonininko ir chorvedžio Juozo Naujalio (1869–1934), savo veikla pelniusio lietuvių muzikos patriarcho titulą, darbų baruose apstu pirmų kartų. Nujausdamas valstybingumo ir nacionalinės kultūros reikalingumą, Naujalis parengė dirvą Lietuvos profesionaliosios muzikinės kultūros raidai. Dar Rusijos okupacijos sąlygomis jis Kaune organizavo vargonininkų ir chorvedžių kursus, o 1919 m. įsteigė muzikos mokyklą, kuri gyvuoja iki šių dienų. Be to, jis – pirmojo lietuviško knygyno steigėjas, pirmojo lietuviško muzikai skirto laikraščio „Vargonininkas“ leidėjas, Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijos vadovas.

1899 m. jis subūrė anuomet slaptą „Dainos“ chorą, išaugusį į „Dainos“ draugiją, kuri netrukus svariai prisidėjo plėtojant tautinę muziką. Būtent „Dainos“ draugija 1905 m. surengė pirmąjį viešą lietuvišką vakarą, o 1924 m. – pirmąją Lietuvoje dainų šventę, kurios vyriausiuoju dirigentu tapo Naujalis.

Šiemet minimas Lietuvos dainų šventės 100-metis festivalio organizatorius paakino atskleisti šio reiškinio ištakų istoriją. Pirmasis festivalio koncertas „Giesmės Tautai“, įvykęs balandžio 5 d. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, buvo skirtas Naujalio amžininko, Lietuvos tautinei kultūrai nusipelniusio filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo Vydūno (1868–1953) muzikinei kūrybai. Ansamblis „Kadujo“ (Laura Lukenskienė, Ramunė Balčiūnienė ir Roberta Daugėlaitė) publiką supažindino su mažai težinoma XIX a. Mažosios Lietuvos chorinės kultūros istorija, Vydūno įkurtos „Tilžės lietuvių giedotojų draugijos“ veikla, kuri jau nuo 1895 m. pasėjo pirmuosius Lietuvos dainų šventės daigus.

Antrąją festivalio dieną J. Naujalio muzikos gimnazijoje įvyko chorų konkursas, kuriame dėl Pagrindinio konkurso prizo geriausiam konkurso chorui ir dirigentui – Naujalio batutos replikos varžėsi 9 chorai 6 skirtingose kategorijose. Komisijos pirmininkas dirigentas Janis Ozolas, prieš įteikiant konkurso apdovanojimus, teigė: „Mano širdis tirpsta, kai matau jūsų dainuojančias akis“. Ši įžvalga tarytum apibendrino visų konkurso dalyvių pasirodymus – įtaigius, išpuoselėtus, praturtintus nuoširdžia meile muzikai.

Chorus vertinusi komisija – pripažinti Latvijos ir Lietuvos chorinės kultūros puoselėtojai, tęsiantys Naujalio bei kitų ryškių šių šalių muzikų ir visuomenininkų darbus. Komisijos pirmininkas J. Ozolas yra „Tarptautinio Baltijos jūros chorų konkurso“ įkūrėjas ir meno vadovas, taip pat diriguoja ir vadovauja mišriems chorams „Maska“ ir „PaSaulei“. Aktyviai dalyvauja Latvijos dainų šventėse, 2023 m. vasarą debiutavo kaip XXVII respublikinės Latvijos dainų šventės vyriausiasis dirigentas. Komisijos narys Artūras Dambrauskas yra Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, nuo 2015 m. – valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, taip pat Tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio meno vadovas. 2018 m. Dambrauskas buvo Lietuvos valstybės šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ Dainų dienos meno vadovas. Komisijos narė Renata Mišeikienė vadovauja Kauno rajono meno mokyklos jaunučių ir jaunių chorams, taip pat Kauno rajono Raudondvario kultūros centro mišriam chorui „Svajonė“. R. Mišeikienė yra Kauno miesto ir Kauno rajono dainų švenčių dirigentė.

Įvairiabriauniai komisijos narių veiklos barai ir kompetencijos leido visapusiškai įvertinti konkurse dalyvavusių chorų pasirodymus. Pagrindiniai pasirodymų vertinimo aspektai apėmė dainavimo techniką ir garso kultūrą, intonaciją ir ritmą, išraiškingumą ir stilistiką, repertuaro parinkimą bei jo dramaturgiją. Buvo įdomu ir smalsu stebėti šių aspektų išraiškas kiekvieno choro programoje, tačiau, visgi, vertinimo balus skyrė komisija, o konkurso publikos užduotis – subjektyviomis, asmenine patirtimi grįstomis įžvalgomis įvertinti pasirodžiusiuosius.

Konkursą pradėjo R kategorijos (senjorų chorai) choras „Res Musica“ (vadovė Iwona Wiśniewska-Salamon). Parengęs net 5 kūrinių programą, choras pademonstravo nuotaikingą universalumą – programoje skambėjo tiek sakraliniai, tiek gimtosios Lenkijos kompozitorių kūriniai, praturtinti artistiškais elementais. Už ši pasirodymą choras pelnė Bronzos diplomą, surinkęs 78 komisijos balus.

Konkursą tęsė du A kategorijos (moksleivių chorai iki 16 m. amžiaus) chorai – Virumos mergaičių choras (vadovės Ly Ipsberg ir Kaie Aja) iš Rakverės (Estija) bei Pasvalio muzikos mokyklos mergaičių choras „Svalija" (vadovė Rasa Andžiuvienė). Abu chorai, pasipuošę tautinės tematikos kostiumais, parengė skirtingas, tačiau tautiškumo ženklu pažymėtas programas, kurios tik konkursui prasidėjus suponavo mintį, jog kiekvieno choro vizitinė kortelė – jų tautos nacionalinė muzika. Virumos mergaičių choras už išraiškingai ir artistiškai atliktą sakralinės muzikos bei Estijos kompozitorių kūrinių programą pelnė 83,6 balus (Sidabro diplomą) bei kartu buvo apdovanotas Papildomu komisijos prizu už artistiškumą. „Svalija“, atlikusi Ryto Svilainio, Eriko Ešenvaldo kūrinius bei Naujalio dainą „Oi žiba žiburėlis“, pasižymėjo tikslia bei įtaigia menine kūrinių interpretacija ir pelnė 85,3 balus (Sidabro diplomą).

Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos mišrus jaunimo choras „Gaja“ (B kategorija, moksleivių chorai iki 19 m. amžiaus) su vadovu Ramūnu Baranausku priešakyje atliko perdėm lietuvišką programą, įtraukiant du Naujalio kūrinius – dainą „Už Raseinių ant Dubysos“ bei motetą „Judas mercator“. Įspūdingos sudėties choras, pasižymėjęs galingu skambesiu pelnė 75,6 balus (Bronzos diplomą).

Du C kategorijos (lygių balsų chorai) chorai – moterų choras „Ziemeļstīga” (vadovė Karīna Pundzjus) iš Valkos (Latvija) bei moterų choras „Eldija“ (vadovė Greta Garmašaitė-Balienė) iš Elektrėnų pelnė apylygius balus – „Ziemeļstīga” 88,6, o „Eldija“ – 88 ir buvo apdovanoti Sidabro diplomais. Šių chorų pasirodymai atskleidė panašių sudėties gretų skambesio ir sceninio išpildymo skirtingumus, priklausomai nuo programos pasirinkimų. „Ziemeļstīga” pristatė latvių kompozitorių kūrybą, įtraukiant įtaigius sceninius elementus bei instrumentus. „Eldija“ atliko prancūzų, bulgarų ir lietuvių kūrinius, praturtintus įtraukiančiais sonoriniais bei vizualiniais elementais.

E kategorijos (sakralinė muzika) programas parengė trys chorai. Šv. Cecilijos choras iš Talino (Estija, vadovės Ave Sopp ir Katrin Tanvel) atliko tradicinius ir aranžuotus sakralinius kūrinius, kuriems akomponavo tradiciniu estų instrumentu, primenančiu kankles. Įdomi, įvairiapusiška, etninio ir sakralinio skambesio programa chorui pelnė 87,3 balus ir Sidabro diplomą.

Kiti du chorai – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave Vita" (vadovas Kastytis Barisas) ir Balstogės medicinos universiteto choras (vadovė Anna Moniuszko) parengė po dvi – D (suaugusiųjų chorai) bei E kategorijų programas. Abiejų chorų ilgametė sceninė patirtis bei tarptautiniuose konkursuose jau įvertintas profesinis meistriškumas šiame konkurse atsiskleidė visu pajėgumu. Chorai, pelnę Aukso diplomus abejose kategorijose („Ave vita“ – 92,3 (D) ir 90,3 (E) balus, Balstogės medicinos universiteto choras – 94,3 (D) ir 94,6 (E) balus), parengė skirtingas, tačiau vienodu profesionalumo lygiu grįstas programas. „Ave vita“, atskleidusi efektingą, tiek muzikinio, tiek teatrinio pasiruošimo reikalaujančią D kategorijos programą, į kurią buvo įtrauktas ir Naujalio kūrinys „Vasaros naktys“, buvo apdovanotas ne tik Aukso diplomu, tačiau ir J. Naujalio gimnazijos įsiteigtu Prizu už geriausią Naujalio kūrinio interpretaciją. Balstogės medicinos universiteto choro D kategorijos programa atskleidė choro universalumą – ją sudarė JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos kompozitorių kūriniai. Abiejų chorų E kategorijos programos pristatė šiuolaikinio sakralumo skambesius – Balstogės medicinos universiteto choras atliko Annos Rocławskos-Musiałczyk, Javiero Busto, Richardo Dubros ir György‘o Orbáno kūrinius (už kuriuos pelnė už kurią pelnė Choras.lt kūrėjų sąjungos įsteigtą prizą už geriausią konkursinę programą), o „Ave vita“ pristatė Naujalio, Donato Zakaro, Ola Gjeilo ir Knuto Nystedto kompozicijas.

Pagrindinis prizas geriausiam chorui ir dirigentui – Naujalio batutos replika atiteko Balstogės medicinos universiteto chorui. Parengęs D ir E kategorijų programas, choras, vedamas puikios dirigentės Annos Moniuszko, unifikuotu skambesiu, ilgamečiu įdirbiu, tikslia ir išraiškinga kūrinių interpretacija bei dramaturgiškai apgalvota programa tapo šių metų konkurso vėliavnešiu.

Pasibaigus konkursui, tos pačios dienos vakarą 5 konkurse dalyvavę chorai savo giesmėmis ir dainomis papuošė Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčią. Konkurso metu publikos juntama choristų meilė muzikai koncerte atsiskleidė dar stipriau, kai, nusimetus vertinimo ir varžymosi šleifus, chorai galėjo atsiduoti muzikavimui drauge. Sekmadienį Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, kuriose giesmes dovanojo Šv. Cecilijos ir „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla) chorai.

Juozo Naujalio asmenybės ir profesinių barų mastas parengė Lietuvos muzikinės kultūros, kartu ir chorinės kultūros, pamatus, šiandien vienijančius pasaulio muzikus. Ypatinga padėka turėtų būti skiriama festivalio ir konkurso sumanytojui, festivalių grupės „Lituania Cantat“ meno vadovui Rolandui Daugėlai, šio bei kitų „Lituania Cantat“ festivalių koordinatorei Silvijai Pročkytei ir kitiems, prisidėjusiems prie šio reikšmingo, ilgaamžiškumu ir kultūrine bei menine verte grįsto Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio tarptautinio chorų festivalio ir konkurso.