Kino klasikos vakaruose – Stanley Kubricko šedevras „Baris Lindonas“

Kitąmet „Skalvijos“ kino centro Kino klasikos vakarų ciklas minės dešimtmetį. Per tuos metus žiūrovams buvo pristatytos geriausios juostos, įėjusios į kino istoriją, kai kurios iš jų Lietuvoje buvo parodytos pirmą kartą. 2023 m. sausio-lapkričio mėnesiais šiame cikle „Skalvija“ pristatė septynis filmus, aštuntasis – kino genijaus Stanley Kubricko istorinis epas „Baris Lindonas“ (1975) – bus rodomas nuo gruodžio 17 d.

Daugiausiai žiūrovų Kino klasikos vakaruose šiais metais sutraukė komiškas ramenų vesternas „Tampopo“ (1985), eksperimentinė drama „Žmogus, kuris miega“ (1974) ir kultinis miuziklas „Šiurpiojo Rokio šou“ (1975).

2024-uosius kino centras pradės su dviem septintojo dešimtmečio filmais – sausį rodys pirmą Michelangelo Antonioni spalvotą juostą „Raudonoji dykuma“ (1964), vasarį-kovą – britų Naujosios bangos režisieriaus Johno Schlesingerio dramą „Vidurnakčio kaubojus“ (1969). Šventiniam gruodžio mėnesiui pasirinktas tris su puse valandos trunkantis „Baris Lindonas“.

Vietoj „Napoleono“ – „Baris Lindonas“

Atsisakęs planų kurti filmą apie imperatorių Napoleoną Bonapartą, Kubrickas nusprendė imtis mažiau žinomo autoriaus Williamo Makepeace Thackeray 1844-aisiais pasirodžiusio romano „Bario Lindono sėkmė“. Šis S. Kubricko filmas, įsiterpęs tarp „Prisukamo apelsino“ (1971) ir didžiulės sėkmės sulaukusios Stepheno Kingo romano „Švytėjimas“ (1980) ekranizacijos, laikomas vienu labiausiai išbaigtų, tiksliausiai XVIII a. pristatančių istorinių filmų. Nepaisant to, iš pat pradžių „Baris Lindonas“ buvo nesuprastas ir nepripažintas.

Juostoje trečiuoju asmeniu pasakojama apie storžievio airių jaunuolio Bario Redmondo iškilimą ir nuopolį. Po tėvo mirties Baris su šaltu išskaičiavimu skinasi kelią į aukštuomenę. Jis – vagis, lošėjas, išdavikas, pasileidėlis, karys ir mylintis tėvas – viskas, ko prireiks, kad pasiektų savo tikslą. Tai negailestinga satyra apie aristokratų visuomenę, oportunizmą ir tapatybę.

Pernai „Baris Lindonas“ užėmė 45 vietą žurnalo „Sight and Sound“ kino kritikų reitinge kaip vienas geriausių filmų. Tame pačiame balsavime režisieriai šiam filmui skyrė 12 vietą.

Filmo anonsas: https://youtu.be/XjPSGuJskxM?si=0vnDk7B3T2Juz3md

Kostiumai pagal paveikslus, žvakių šviesa ir NASA objektyvai

Per keturiasdešimt kūrybinės veiklos metų režisierius S. Kubrickas sukūrė 13 filmų. Visi jie – ekranizacijos.

Kiekvienam filmui Kubrickas kruopščiai ruošdavosi, rinkdavo medžiagą. Kuriant filmą „Baris Lindonas“ režisieriui buvo labai svarbu tiksliai perteikti XVIII a. eksterjerus ir interjerus, drabužius, koloritą ir formas, taigi įkvėpimo sėmėsi iš XVIII a. britų tapytojų Thomaso Gainsborougho ir Williamo Hogartho paveikslų.

„Kurdamas juostą „Baris Lindonas“ sukaupiau tūkstančius piešinių ir iliustracijų. Sunaikinau begalę knygų apie meną, atsirinkdamas ir išplėšdamas dominančius puslapius. Visi filmo kostiumai buvo sukurti remiantis tais paveikslais. Nesukūriau nei vieno unikalaus kostiumo. Kvaila prašyti, kad dizaineris XVIII amžiaus drabužius interpretuotų pagal meno mokyklos prisiminimus ar kelis to laikmečio paveikslus“, – yra sakęs S. Kubrickas.

Norėdamas sukurti kuo autentiškesnį laikmečio vaizdą, o tuo pačiu ir žiūrovų patirtį, S. Kubrickas drauge su operatoriumi Johnu Alcottu (filmavo „Prisukamą apelsiną“ ir „Švytėjimą“) naudojo NASA objektyvus, sukonstruotus 1969 m. „Apollo 11“ misijai į Mėnulį. Objektyvų dėka S. Kubrickas galėjo filmuoti viduje be jokios dirbtinės šviesos šaltinių. Erdvių apšvietimui buvo naudojama žvakių arba per langus patenkanti natūrali dienos šviesa. Filmavimai vyko lokacijose Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

„Daugelis scenų filmuotos žvakių šviesoje su S. Kubricko išrasta įranga, kuri anksčiau niekada nebuvo naudota kino pramonėje. Tai buvo išskirtinė patirtis, dirbti buvo sudėtinga, nes kartais negalėjai pajudėti nė centimetro. Būdavo dienų, kai sėdėdavome iš visų pusių apsupti žvakių. Tikrąja to žodžio prasme“, – pasakojo filme ledi Lindon suvaidinusi aktorė Marisa Berenson.

Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė aktorius Ryanas O’Nealas. Dėl alinančių filmavimų, trukusių daugiau nei 300 dienų, režisieriaus ir aktoriaus santykiai nebuvo šilti. Lygiai taip pat ant režisieriaus niršo ir orkestras, sudėtingą kompoziciją įrašinėjęs 105 kartus. Kubrickas buvo užkietėjęs perfekcionistas.

Už meninį apipavidalinimą ir rekvizitą, kostiumus, klasikinės muzikos kupiną garso takelį ir J. Alcotto kinematografiją juosta įvertinta keturiais „Oskarais“.

Juosta „Baris Lindonas“ „Skalvijoje“ bus rodoma gruodžio 17, 26, 31 ir sausio 1 dienomis. Kauno kino centre „Romuva“ – gruodžio 19 d., o Klaipėdoje, kino teatre „Arlekinas“ – jau kitąmet, sausio 13 d.

Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Filmus pristato kino kritikai, autorinius filmų plakatus kuria dizaineriai.