Mano herojai – žmonės, kurie suvokia laiko tėkmę, jo poveikį gyvenimui, ir man buvo svarbu juos apsupti maksimaliu pasaulio grožiu. Tuo grožiu, kuris yra už laiko ribų. Tačiau nenorėjau kurti atviruko, filmuoti neapgyvendintų kalnų vaizdų. Svarbu, kad Zils Marija viršūnė yra aukštai kalnuose, bet ši vieta turi senus ir gilius ryšius su meno pasauliu, su Europos minties istorija.
Norėjau sukurti filmą – Juliette Binoche portretą. Ne tiesiog sugalvoti jai vaidmenį, bet sukurti jos įkvėptą filmą. Toliau viskas vyko taip. Kuo užsiima herojė? Ji repetuoja vaidmenį. Kas „paduoda“ jai replikas? Asistentas. Greičiausiai tai moteris. Kokią pjesę ji repetuoja? Kažką panašaus į „Karčias Petros fon Kant“ ašaras apie keistus, jaudinančius dviejų moterų santykius. Viena moteris vyresnė, antroji – jaunesnė. Taip atsiranda dviprasmiškumas, fizinio suartėjimo pavojus.
Kenas Loachas („Džimio salė“):
Pasakojimas apie Džimį ir jo klubą labai lokalus, paprastas: kukli šokių salė kažkur provincijoje, atrodytų, visai nesvarbi. Tačiau ir vietos, ir bažnytinė valdžia iš visų jėgų spaudžia tą žmogų, ketindamos nušluoti salę nuo žemės paviršiaus. Klausimas, kodėl tokia neįspūdinga vieta suvokiama kaip esminė grėsmė, man pasirodė įdomus ir aktualus. (...) Ko gero, labiausiai mane domina klausimas apie žmogaus valdymo mechanizmus, apie tai, kaip esami ribojami ir kontroliuojami. Tiesa, praėjo beveik šimtas metų nuo tada, kai Jimmy Graltonas kovojo su sistema, bet pasaulyje vis dar yra vietų, kur privalomos tos pačios taisyklės.
Ivanas I. Tverdovskis („Spec. klasė“):
Visi mokytojai, kuriems rodome filmą, sako: „Taip nebūna.“ Žmonės paprastai nepastebi šalia vykstančio siaubo. Iš tikrųjų tai vyksta visur, nesvarbu, kokia mokykla. Tai gali būti net privatus elitinis licėjus užmiestyje, kuriame mokosi 12 žmonių, bet ir tai neleidžia išvengti pirmosios trauminės kontakto su sociumu patirties. Kiekvienas iš mūsų aktorių pasakojo panašią savo vaikystės, mokyklos istoriją. (...) Mūsų herojės Lenos istorija atsitiko ją vaidinančiai aktorei Mašai Pojezžajevai. Mokykloje ji buvo nekenčiama, mušama, neturėjo draugų.
