Balandžio pabaigoje Rusijos ekranuose pasirodė Marinos Migunovos filmas „Veidrodžiai“ („Zerkala“), pasakojantis apie poetę Mariną Cvetajevą. Jo veiksmas prasideda 1911 m. Kryme, kur jauna poetė (Viktorija Isakova) sutinka gimnazistą Sergejų Efroną (Romanas Polianskis). Vėliau veiksmas perkelia į Maskvą, Paryžių, Prahą, kur didžiųjų istorijos įvykių fone vyksta poetės meilės istorijos. Filmas baigiasi Cvetajevos savižudybe 1941-aisiais. Migunova iš pradžių norėjo kurti filmą pagal Nonos Golikovos pjesę „Tėvynės ilgesys“, tačiau po trejų metų, praleistų rašant scenarijų, kreipėsi į scenaristą ir rašytoją Jurijų Arabovą. Šis rekomendavo režisierei savo mokinę Anastasiją Sarkisian, bet pažadėjo padėti ir pats. Todėl filmo titruose – du scenaristai. Rusijos kritikai „Veidrodžius“ vertina gana prieštaringai. Rašoma, kad net Arabovas atkalbinėjo režisierę kurti filmą apie Cvetajevą. Arabovas sako, kad šio filmo „tema labai skausminga, ji susijusi su išdavyste, su NKVD, su ta siaubinga Efrono istorija, kai juo pasinaudoję ir pasitelkę jo nuorodas NKVD agentai žudė žmones, o paskui nužudė ir patį Efroną. Ši tema iš tikrųjų istoriškai mums labai skausminga. Dar nebuvo nė vieno filmo, kuriame ji būtų atskleista, suskambėtų tragiškai ir socialiai. Ji suskaldė visuomenę. Vieni mano, kad apie tai reikia pamiršti, kiti mano, kad taip ir reikėjo. Kai taip vyksta, neįmanoma nieko nufilmuoti. Kol kinas – valstybės dalis (kad ir kaip tai neigtų prodiuseriai), kol valstybė į tai neturi suformuluoto požiūrio (o būtent ji duoda pinigus), visą tą koliziją su NKVD ir tragedijas, kurios vyko, sunku filmuoti. Reikia ypatingos drąsos ir pageidautini privatūs pinigai, kad nebūtų jokių įsipareigojimų valstybei.“
Prarastu laikytas britų filmas rastas Olandijos archyve
Prieš kelerius metus Britų kino instituto (BFI) sudarytame „labiausiai ieškomų“ prarastų 75 britų filmų sąraše buvo ir 1923 m. sukurtas George’o Pearsono filmas „Meilė, gyvenimas ir juokas“ („Love, Life and Laughter“), laikytas vienu geriausių britų filmų. Dabar bus proga įsitikinti, ar tai tiesa. Neseniai BFI pranešė, kad filmas rastas Amsterdame. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Betty Balfour – daugiausia sėkmės susilaukusi 3-iojo dešimtmečio britų aktorė, vadinta „Laimės karaliene“ (Queen of Happiness) ir laikyta britišku Mary Pickford atitikmeniu. Filme pasakojama jaunos choristės ir poeto meilės istorija.
Jessica Chastain vaidins Marilyn Monroe
Amerikiečių aktorė Jessica Chastain vaidins kino legendą Marilyn Monroe Andrew Dominiko filme „Blondinė“. Filmo prodiuseris – Bradas Pittas. Chastain išgarsėjo Kathryn Bigelow filme „Taikinys Nr. 1“ apie dešimtmetį trukusias teroristo Bin Ladeno paieškas, ji taip pat vaidino motiną Terrence’o Malicko filme „Gyvenimo medis“. „Blondinė“ bus garsios amerikiečių rašytojos Joyce Carol Oates knygos ekranizacija.
Andrejus Zviagincevas vadovaus festivalio „Kinotavr“ žiuri
Režisierius Andrejus Zviagincevas, kurio naujausias filmas „Leviatanas“ bus rodomas Kanų kino festivalio konkursinėje programoje, pirmininkaus 25-ojo atviro Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ žiuri. Festivalis vyks birželio 1–8 d. Sočyje. Čia režisierius surengs ir kūrybines dirbtuves jauniems kino kūrėjams. Festivalyje taip pat bus pristatyta knyga „Jelena. Andrejaus Zviagincevo filmo sukūrimo istorija“. Jos autoriai – pats režisierius, antrasis scenaristas Olegas Neginas ir filmo operatorius Michailas Kričmanas. Knygą sudaro interviu, dienoraščio užrašai, iliustruotas kino scenarijaus tekstas, autorių susirašinėjimas, pokalbių su žiūrovais ir kūrybinių dirbtuvių medžiaga. Pavasarį jau pasirodė dar viena knyga, skirta režisieriaus kūrybai. Tai straipsnių rinkinys „Akmens kvėpavimas: Andrejaus Zviagincevo filmų pasaulis“, kurią išleido leidykla „Novoje literaturnoje obozrenije“.
Zviagincevas išgarsėjo po filmo „Sugrįžimas“, 2003 m. Venecijoje gavusio iškart du prizus: „Auksinį liūtą“ ir prizą už geriausią debiutą. Kitas jo filmas „Išvarymas“ 2007 m. buvo rodytas Kanų konkursinėje programoje. Tada prizu už geriausią vyro vaidmenį buvo apdovanotas Konstantinas Lavronenka. Trečiasis pilnametražis Zviagincevo filmas „Jelena“ 2011 m. rodytas Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir apdovanotas specialiuoju žiuri prizu.
