Sekmadienį per Seimo televiziją žiūrėdamas spalio 3-iosios posėdžio įrašą ir klausydamas naujai išrinktos Seimo pirmininkės prisistatymo kalbos svarsčiau, su kuo asocijuojasi tos kalbos leksika ir logika – su moteriškais meilės romanais, spalvotais žurnalais ar su kasdien minios žiūrimais serialais? O gal noras papasakoti apie tai, kas slypi viduje ir ko nebe pirmus metus negali pamatyti Seimo posėdžių salėje kasdien sutinkami kolegos, ir yra svarbiausia, ką galėjo pasakyti staiga didžiulę galią įgijusi moteris? Gal ji norėjo pabrėžti, kad nežada atsisakyti savo moteriškos prigimties, tik nemokėjo to suformuluoti ir kalbėjo taip, tarsi būtų Lotynų Amerikos telenovelės ar naivaus Holivudo filmo herojė?
Vladimiras Leninas kadaise aiškino, kad bolševikai turi žiūrėti, kur eina minia, ir bėgti jos priekyje. Toks įspūdis, kad pas mus priešais minią bėga „žmonių“ žurnalai ir televizijos. Jie formuoja tai, kas vėliau skambiai pavadinama ideologija. Nors kaip tik ideologijos Lietuvoje ir ypač Seime nėra. Yra pasaulinio sąmokslo, primityvaus liberalizmo, juodašimtiško nacionalizmo ir dar dešimčių kitų „idėjų“ šalininkų grupės. Ko gero, jas suvienyti gali tik universali telenovelių ideologija.
Šią savaitę televizijos parodys ne vieną filmą, kurio herojės nori pareikšti pasauliui apie savo vidinį pasaulį. Florios Sigismondi filmas „The Runaways“ (BTV, šįvakar, 11 d. 20 val.) pasakoja apie pirmos merginų roko grupės, kurią 1975 m. Kalifornijoje įkūrė Sandy West (Dakota Fanning) ir Joan Jett (Kristen Stewart) istoriją. Grupė gana greitai išpopuliarėjo, bet 1979 m. iširo. Juolab kad sėkmė atvėrė paauglėms ir tamsesnę šlovės pusę – alkoholį, narkotikus, prievartą, įtartinus ryšius. Tačiau režisierė norėjo parodyti ne tik 8-ojo dešimtmečio atmosferą, bet ir moterų diskriminaciją. Juk būtent „The Runaways“ metė iššūkį tiems, kurie tvirtino, kad rokas – tai vyrų pasaulis.
TV1 šįvakar (11 d. 23.10) parodys Stephane’oVuillet filmą „Žiemos karštis“ (2006). Jis perkels į Belgiją, žiemos pabalintą Briuselį. Čia savo mylimojo ieško nelegaliai Europoje atsidūrusi ukrainietė Sonia. Mylimasis ją, aišku, apgavo, bet pasaulyje dar yra gerų žmonių. Sonia sutinka Migelį, kurio motina kadaise Belgijoje taip pat buvo atvykėlė, jis padės, pamils ją ir t.t.
„Žiemos karštis“ – drungnas ir paviršutiniškas, bet politiškai korektiškas europietiškas filmas, nepasižymintis jokiais ypatingais snobiškais privalumais, nebent tuo, kad Sonią suvaidino Ingeborga Dapkūnaitė. Rusijos žiniasklaida neseniai pranešė, kad aktorė kartu su kitomis kino žvaigždėmis neš olimpinių žaidynių Sočyje fakelą. Tos garbės nusipelnė tik patys garsiausi, tad galime didžiuotis savo tautiete.
Ko gero, savimi gali didžiuotis ir „gamybinio“ Barry Levinsono 1994 m. trilerio „Demaskavimas“ (TV1, 12 d. 21 val.) herojė Meredit, kurią suvaidino Demi Moore. Meredit padarė karjerą ir gavo viceprezidentės postą šiuolaikinių technologijų korporacijoje. Į jos vietą pretendavo senas pažįstamas Tomas (Michael Douglas), dabar tapęs Meredit pavaldiniu. Negana to pažeminimo, ji dar bando seksualiai išnaudoti Tomą, o kai nepasiseka, apkaltina jį priekabiavimu. „Demaskavimas“ sukurtas prieš beveik dvidešimt metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė net Lietuvoje, tad įdomiausia bus paanalizuoti, kaip filmas „įvardija“ tipiškas vyrų baimes. Pavyzdžiui, kad „pašalinė“ moteris staiga ims vadovauti doram vyrui „savo vietoje“.
Gamybiniai ir moraliniai konfliktai iškyla dviem vaikystės draugėms – garsaus lenkų aktoriaus Bogusławo Lindos filmo „Šviesiai žydri langai“ (LRT kultūra, 16 d. 21 val.) herojėms. Jos augo provincijoje, kur laikas teka lėčiau. Kai susitiko, Sigita buvo savimi pasitikinti vienturtė iš padorių namų, Beata – alkoholiko duktė ir talentinga violončelininkė. Tačiau gyvenimas nenuspėjamas. Kai draugės susitinka po aštuonerių metų, Beata daro sėkmingą karjerą šou versle Varšuvoje, turi puikius namus. Sigita liko gimtajame miestelyje, ištekėjo už mylimojo, kuris tapo alkoholiku, ir dirba siuvėja. Kai Beata (Beata Kawka) atvyksta susitikti su Sigita (Joanna Brodzik), ji tikisi pasinerti į nostalgiškus prisiminus, bet moterų laukia tikras išbandymas.
Esu didelis Lindos – aktoriaus, kuris 9-ajame dešimtmetyje vaidino geriausiuose Krzysztofo Kieślowskio ir Agnieszkos Holland filmuose ir netrukus, nusifilmavęs Władysławo Pasikowskio „Šunyse“, tapo garsiausiu ir geidžiamiausiu naujosios kartos lenkų aktoriumi, – gerbėjas. Jo režisuoti filmai nesukelia tokio entuziazmo, nors „Šviesiai žydri langai“ įdomūs būtent provincijos, kuri panaši ir į lietuviškąją, gyvenimo vaizdais.
Visai kitoks Woody Alleno pasakojimas apie dvi drauges „Viki, Kristina, Barselona“ (BTV, 14 d.21.30), nors filmo herojės taip pat priešingybės: Viki (Rebecca Hall) yra senamadiška ir rimta, Kristina (Scarlett Johansson) – maištinga, laisva, seksuali. Barselonoje atostogaujančias jaunas amerikietes sužavi ne tik miestas, bet ir dailininkas Antonijas (Javier Bardem), o šiam patinka abi merginos. Tačiau Antonijo žmona (Penelope Cruz) nesiruošia jo taip lengvai atiduoti.
Filmas nėra komedija, nors daug kas, ko gero, manys atvirkščiai. Bet Allenas visada duoda daugiau – tai, ką galima pavadinti gyvenimo pamokomis. Taip ir šiame filme rasime daug smagių situacijų, po kuriomis slepiasi liūdesys ir gyvenimo patirtis. Viena tokia pamokoma situacija yra Johansson ir Cruz bučinys. Vienas mano pažįstamas tvirtina, kad dėl šios scenos „Viki, Kristiną, Barseloną“ galima pažiūrėti ne vieną kartą.
Deja, su lietuviškomis realijomis labiau susijęs kitas filmas – Brado Andersono „Pagalbos šauksmas“ (LNK, šiandien, 11 d. 21 val.). Jo herojė Džordana (Halle Berry) dirba pagalbos centre. Kartą moteris padarė klaidą, kuri kainavo skambinusiai merginai gyvybę. Psichologinę traumą išgyvenančią Džordaną perkelia į kitą skyrių – ji turi mokyti tarnybos naujokus. Kartą ji nori pademonstruoti sugebėjimus ir pakelia ragelį. Vėl skambina mergina, kuri atsidūrė maniako rankose...
Trečdalį filmo teks praleisti automobilio bagažinėje kartu su auka (Abigail Breslin), trečdalį – Džordanos darbo vietoje, likusią dalį – su policininkais ir maniaku. Filmas realistiškas ir jo ištarmė aiški: kiekvienas technikos stebuklas priklauso nuo „žmogiškojo faktoriaus“. Kuri dalis įtaigesnė, spręskite patys.
