Žygimanto Augustino paroda „Sirenos ir ramybė“

Sausio 25 dieną, 18.15 val. galerijoje „Meno parkas“ Kaune atidaroma personalinė Žygimanto Augustino paroda „Sirenes et Pax“ (Sirenos ir ramybė). Ši paroda yra karo sukeltas rezonansas – karui prasidėjus visi buvo priversti reaguoti ar veikti. Menininko pasirinktas kelias – šią patirtį apmąstyti bei atverti vieną iš susigyvenimo su ja pusių. Tiesioginio karo vaizdų čia nepamatysime, nes autorius nukreipia žvilgsnį ne į tai, kas nutiko, bet kaip ir ką su tuo daryti. Parodoje eksponuojami piešiniai, tapybos darbai bei garso ir objektų instaliacija. Hipnotizuojantį garso takelį instaliacijai sukūrė kompozitorius Ramūnas Motiekaitis. Taip pat parodoje bus galima išgirsti vienos žymiausių dabartinių rašytojų Margaret Atwood įgarsintą eilėraštį „Sirenos“, tam gautas specialus autorės leidimas.

Ramybė ir karo aplinkybės vienoje parodoje   

Istoriko Yuval Harari teigimu, šiuolaikiniai karai vyksta ne dėl teritorijų ar išteklių. Mes, kaip istorijas kuriantys ir pasakojantys sutvėrimai, kariaujame dėl skirtingose barikadų pusėse esančių mitologijų. Dėl to neatsitiktinai Žygimantas Augustinas, kalbėdamas apie dabartines patirtis, atsigręžia į mitologines būtybes – sirenas. Parodoje pasireiškia ir šiam menininkui būdingas humoro jausmas: mitologines sirenas jis sugretina su sirenomis – pavojaus signalą skleidžiančiais objektais. Kaip sako pats menininkas, „mitai ir garso poveikis susiję su galios demonstravimo tradicija, kuri šiuo laikotarpiu tampa blogio sinonimu. Karo aplinkybėmis švelnumas ir ramybė sunkiai pasiekiami, tačiau jų poreikis nedingsta”.

Mirtinai pavojingos viliojimo praktikos

Parodoje menininkas sukuria distopinę erdvę, kurioje pasirodo keli mitinių sirenų siluetai - senovės graikų bei šiuolaikinis – rašytojos Margaret Atwood. Mitologinę sireną matome piešiniuose, o šiuolaikinę išgirstame per garsiakalbius. Abiem atvejais sirenos gundo. Viliojimo į mirtį mechanizmas remiasi ne vizualumu (grožiu), bet tuo, kas yra sakoma. Viename žinomiausių epų, Homero „Odisėjoje“,  sirenos pagrindiniam herojui žada išmintį ir žinojimą. Jos jam gali atskleisti, kas buvo ir kas bus. Ir jei Odisėjas, jau prieš tai perspėtas, nebūtų tvirtai pririštas prie laivo stiebo, jo kelionė būtų ten ir pasibaigusi. Įdomu tai, kad sirenos tik sako, jog viską žino. Bet ar tai tikrai tiesa? Subtili menininko užuomina - į netikrų žinių (fake news)  fenomeną, kuriam ypatingai pažeidžiami tampame ekstremalių situacijų metu.

Margaret Atwood eilėraštyje sirena šaukiasi pagalbos ir, kaip gerai suformuluota reklamos žinutė, jos žodžiai pataiko į kitą jautriausią ir nekvestionuojamą šiuolaikinio žmogaus vietą - individualumą ir išskirtinumą. Tačiau, kitaip nei Odisėjui, jokia antgamtinė jėga jo neperspėja, kad pasiduoti šiai idėjai – mirtinai pavojinga.

Audiofilas – mūsų laikų Odisėjas

Taigi kas lieka, kai pamatiniai žmogaus troškimai – viską žinoti ir būt išskirtiniu, tampa pavojingi? Negalime užsikimšti ausų vašku, prisirišti prie stulpo, atsisakyti savo išskirtinumo idėjos ir negirdėti jokių sirenų. Ir čia pasirodo trečiasis parodos personažas – audiofilas. Tai pastarųjų metų Žygimanto Augustino interesų lauko veikėjas (ar veikėjai). Pats menininkas, susidomėjęs garsu ir jo savybėmis, įsitraukė į audiofilų bendruomenę, pradėjo kurti savo garso aparatus ir tuo pačiu metu stebėti šiuos žmones. Taigi tarsi natūraliai audiofilo personažas ir įsikūnija menininko tapybos darbe. Kas jis? Audiofilas mėgaujasi pačiu garsu. Jam svarbu ne kas yra grojama ar sakoma, bet kaip. Ir galima daryti prielaidą, kad jei jis būtų Odisėjas, audiofilas klausytųsi tik jūros bangų. Jis pastebėtų, kokia graži yra sirenos forma, koks glostantis gali būti balsas. Kaip malonu žiūrėti, neklausyti žodžių ir taip – išgyventi.
 

Apie autorių

Žygimantas Augustinas gimė 1973 m. Lietuvoje, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos meno akademijoje ir Niujorko Meno studentų lygoje. 2015 m. įgijo meno daktaro laipsnį. Nuo 1998-ųjų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, surengė daugiau nei dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Menininko kuriamoms instaliacijoms, tapybos darbams ir piešiniams būdingas visuomenės nuotaikų fiksavimas, humoro jausmas, ironiškos fikcinės istorijos. Instaliacijose neretai svarbų vaidmenį atlieka kūrinių pateikimas, garsas, šviesos ar dūmų efektai, o piešiniai ir tapyba neslepia sąsajų su XVI-XVIII a. Europos daile.

Žygimanto Augustino kūriniai įvertinti apdovanojimu Londono nacionalinėje portretų galerijoje 2002-ais, taip pat 2005-ais metais Lietuvos kultūros ministerijos pripažinti kaip geriausias debiutas profesionaliame mene. 2018-ais metais Tarptautinėje Tuzlos portretų galerijoje (Bosnija ir Hercegovina) konkurse "XVII INTERBIFEP" laimėtas geriausio piešinio prizas, o 2021-ais ir 2022-ais meno mugėje ArtVilnius pelnyti prizai už ekspoziciją ir geriausią instaliaciją.

Žygimanto Augustino darbai yra Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus, Noewe Foundation, Mo muziejaus, Lawin bei privačiose meno kolekcijose. Žygimantas Augustinas yra Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Parodos autorius: Žygimantas Augustinas
Parodos pavadinimas: „Sirenes et Pax“ (Sirenos ir ramybė)
Datos: 2024 sausio 26 d. – vasario 25 d.
Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27, Kaunas, darbo laikas: II–V 11:00–18:30 | VI–VII 11:00–16:00. Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba. Parodos lankymas nemokamas
Kuratorė: Akvilė Anglickaitė
Kompozitorius: Ramūnas Motiekaitis
Įgarsinimas: Antanas Dombrovskis
Poezija: Margaret Atwood
Balsas: Sophie Durand
Grafinis dizainas: Pijus Burakas
Konsultantai: Skaidra Trilupaitytė, Jurij Dobriakov, Paulius Garbačiauskas, Thibault Noailly
Autorius dėkingas: Ingai ir Algirdui iš Sonnenburg LT, Ievai Augustinienei, Margaret Atwood.

Paroda yra tyrimo „Vaizdas ir garsas kaip žmogaus kontrolės ir psichikos atpalaidavimo priemonė“ rezultatas. Parodą remia: Lietuvos kultūros taryba, UAB Sonnenburg LT elektroninės sirenos, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, galerija „Meno parkas“.