Rimvido Jankausko-Kampo parodos „Tapytojas esu, ir viskas“ galerijoje „Meno parkas“
Gruodžio 29 d. 18 val. kviečiame į Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) parodos „Tapytojas esu, ir viskas.“ atidarymą galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas). Šis vakaras skirtas vieno iš kertinių XX a. pabaigos Lietuvos menininkų kūrybinio palikimo paminėjimui.
„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti.“
Rimvidas Jankauskas-Kampas, 1993
Rimvidas Jankauskas savo kūryboje be baimės išreiškė ryškias emocijas ir sudėtingus egzistencinius apmąstymus. Garsėjo nepalaužiamu atsidavimu tapybai kaip savo gyvenimo esmei, jis užėmė drąsią, bekompromisę poziciją.
Prieš keletą metų galerijoje „Meno parkas“ diskutuodami apie kertinius Lietuvos meno istorijos taškus, įžvelgėme spragą – pastebėjome, kad prisiminimai ir žinios apie Rimvidą Jankauską-Kampą keliaudami iš lūpų į lūpas po truputį virsta legendomis, o jo kūrinių likimas ne visada žinomas. Taip gimė mintis grįžti prie šio autoriaus kūrybos apžvalgos.
Rimvidas Jankauskas savo meninį braižą atrado permainingais aštuntojo ir devintojo dešimtmečio metais, Sovietų Sąjungai žlungant ir Lietuvai siekiant nepriklausomybės. Ankstyvieji jo kūriniai atspindėjo šią epochą, tačiau stipriausi darbai atsirado Lietuvai atgavus laisvę (1990–1993 m.). Šiuo laikotarpiu kilo nauja menininkų, metančių iššūkį akademinėms Dailės instituto normoms, banga.
Per trumpą laiką po studijų Kampas išsiugdė giliai asmenišką ir filosofinį tapybos stilių, kurio centre – intymios temos, improvizacija, vidinė laisvė ir alla prima technika. Kampas ėjo abstrakcijos keliu kartu su kitais Lietuvos dailininkais, tačiau išsiskyrė tuo, kad jam nerūpėjo subtilūs prasminiai ir koloristiniai niuansai, jo abstrakcijos – lyg trumpas, tikslus sakinys be lyrizmų.
(Tekstas parengtas pagal Rasos Žukienės straipsnį „Rimvidas Jankauskas ir tapyba kaip egzistencinis išgyvenimas")
Paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki 2024 sausio 21 dienos.
Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
