Kultūringos Eglės Ridikaitės grindys ...

Būtų galima teigti, kad pastaruoju metu Vilniaus kultūriniame gyvenime pasitaikė itin gausu „grindų projektų“. Vieni grindis liejo betonu, kiti – priešingai, tą betoną šalino ir ieškojo senųjų grindų. Tuo tarpu Eglė Ridikaitė jokių „reikšmingų“ asmeninių intervencijų nedaro, o nuolankiai, beveik nenukrypdama nuo realybės fiksuoja „kultūringas“ Vilniaus grindis. Būtent iš šių kruopščių ir realistiškų grindų atvaizdų ir susideda kolekcija „Kultūringos grindys“ (“Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ ekspozicija VDA „Titanike“), kurios tęsinys – darbas „Pas Severiją“ – yra eksponuojamas VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“.

2015 m. rudenį būtent šioje galerijoje buvo pakeistos grindys, atvaizduotos Eglės Ridikaitės darbe. Prieš tai buvusios, 2008 metais įrengtos ir itin netinkamos ekspozicijoms bei savo spalviniu intensyvumu eksponatus užgoždavusios ryškiai rusvos grindų plytelės buvo užpiltos madingu pilko atspalvio betonu. 2015 metais autorė kaip tik tapė savo „Kultūringų grindų“ kolekciją  ir pasisiūlė galerijos grindis prieš užliejant įamžinti. Visiškai neseno Eglės Grėbliauskaitės kūrinio „Naujos, geros grindys „Titanikui“ (2016 m.) istorija iš pirmo žvilgsnio labai panaši, o šiandieniniame kontekste „Artifex“ grindų atvaizdas galėtų net būti klaidingai suprastas kaip replika E. Grėbliauskaitės projektui. Tačiau „Artifex‘o“ atvejis įvyko metais anksčiau.

Galerijoje „Artifex“ eksponuojamas kūrinys iš bendros „Kultūringų grindų“ kolekcijos išsiskiria savo laiko vektoriumi, nuoroda ne į praeitį, o į naujo galerijos „Artifex“ etapo pradžią. Gal daugeliui atrodytų nevertos dėmesio, tipinės rusvo molio atspalvio plytelių, kurių veikiausiai dar ir šiandien rastume parduodamų „Senukuose“, grindys Eglei Ridikaitei pasirodė įdomus tapybos objektas. Kadaise meno kūriniams trukdęs interjero elementas pats tampa kūriniu. Tokiu būdu autorė fiksuoja visai netolimą praeitį, užkabindama santykinai naują, bet nemažiau įdomią „Euro remonto“ temą, kuri savo ruožtu irgi jau tampa istorija.

Todėl jeigu kažkam ateityje kiltų mintis kaip ŠMC parodos „Seklus, greitas ir dar neįvardintas“ (2016) parodos architektų Petro Išoros bei Onos Lozuraitytės atveju kapstytis VDA Tekstilės galerijos „Artifex“ grindų istorijose, Eglės Ridikaitės darbas galėtų tapti ne tik įspūdingu meno kūriniu, bet ir vertingu istoriniu šaltiniu. Visos grindys pasakoja istoriją, ir visai nesvarbu ar joms šimtas ar vos septyneri metai.

Paroda veiks iki 2017.01.14.

Galerijos „Artifex“ darbo laikas: II – V  12 – 18; VI 12 – 17.

Adresas: Gaono g. 1.