Italų skulptūros, juvelyrikos ir meninio stiklo paroda

Spalio 25 d., antradienį, 17 val. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros vartų g. 7, LT-01304 Vilnius) atidaroma dviejų menininkų – Tito Livio Negri ir Gabriellos Quercia skulptūros, juvelyrikos ir meninio stiklo paroda „Šviesos brangakmeniai“.

 

Parodos organizatorius: Italijos respublikos ambasada ir Italijos kultūros institutas. Paroda surengta XVI Pasaulinės italų kalbos savaitės proga. Renginį globoja Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella.

 

XVI pasaulinės italų kalbos savaitės „Italų kalba ir kūrybingumas: prekės ženklai ir papročiai, mada ir dizainas“ proga man labai malonu pristatyti Marios Gabriellos Quercia ir Tito Livio Negri parodą „Šviesos brangakmeniai“, kuriai abu menininkai skyrė originalius, rankomis sukurtus dirbinius – pusiau skulptūras, pusiau šviestuvus.

 

Tito Livio savo struktūras suprojektavo ir sukonstravo iš pačių įvairiausių medžiagų – medžio, geležies, aliuminio, vario, šiferio, marmuro, o Maria Gabriella iš stiklo išliejo neįprastus objektus, atspindinčius šviesos žaismę abstrakčiais pavidalais ir spalvų magija. Viso to dėka atsiskleidžia objekto unikalumas.

 

Šią naująją kolekciją, specialiai sukurtą parodai Vilniuje, įkvėpė sumanymas susigrąžinti senovinius italų buičiai kadaise įprastus įrankius, prikeliant juos naujam gyvenimui.

 

Iš eksponuojamų kūrinių norėtųsi paminėti šiuos: apverstą plūgą, virtusį šviečiančia skulptūra; karštuvus, kurie panaudoti kaip pagrindas kalto vario spiralei; siūlų lenktuvą (pamenate pasaką „Miegančioji gražuolė“?), pasitarnavusį kuriant labai savitos struktūros lempą.

 

Skatinami meilės natūralioms medžiagoms ir siekio išsaugoti italų tradicijos bei istorinės atminties gyvastį abu menininkai atrado ir išgelbėjo kelias senovines medines duris, kurias panaudojo  savo fantastinio ir novatoriško dizaino fonui. Visi šie unikalūs, reto grožio dirbiniai eksponuojami kartu su dar viena kolekcija – papuošalais, sukurtais iš brangiųjų metalų ir stiklo.

 

Paroda veiks galerijoje „Arka“ iki lapkričio 12 d., o renginiams pasibaigus, 2016 m. lapkritį kolekcija bus eksponuojama Romoje, nuostabiuosiuose Maltos riterių ordino rūmuose ant Aventino kalvos.

 

Paola Cioni

Italų kultūros instituto direktorė

 

Tito Livio Negri

Gimė Romoje 1946 m., kūrybinę aistrą paveldėjo iš tėvo – meistro auksakalio.

Baigęs klasikinį licėjų, studijas tęsė Romos „La Sapienza“ universiteto Architektūros fakultete ir tuo pat metu toliau domėjosi auksakalyste.

Baigęs universitetą 1971 m. nusprendė atidaryti savo dirbtuves / parduotuvę Romos senamiestyje, pratęsdamas šeimos tradiciją, nes pirmosios Negri dirbtuvės Romoje buvo įkurtos jo tėvo Džiovanio ketvirtajame XX a. dešimtmetyje.

1989 m. dirbtuvėse pradėjo dirbti sūnėnas Fabricijus, šis bendradarbiavimas tęsiasi ir šiandien. Nuolat ieškodamas naujų medžiagų, meistras užmezgė pažintį su stiklo žinove

Maria Gabriella Quercia, pradėjusia gaminti dichroinio stiklo akutes, tinkamas inkrustuoti į papuošalus. Nuo 2005 m. abu ėmė bendradarbiauti, kurdami ne tik „Dicros“ gamos papuošalus, bet ir švytinčias skulptūras, kurios demonstruojamos įvairiose parodose.

2013 m. Romos Trieste rajone vėl atidaromos senosios Džiovanio dirbtuvės, kurios po jo mirties neveikė. Atėjus naujoms pajėgoms (Cristina Cerini, Gigliola Gentile, Cristina Vaccarella, Gaia Orzi), Negri dirbtuvės tęsia ir suintensyvina savo veiklą: nenuilstamai tyrinėjamos formos, technikos ir medžiagos, sukuriamos vertingos ir unikalios kolekcijos.

Daugybė Negri dirbtuvėse sukurtų kūrinių pristatyta prestižiškuose specializuotuose žurnaluose, įskaitant „Vogue Gioielli“. Jau ne vieneri metai Negri dirbtuvės kuria žurnalo „Argò“ užsakomus trofėjus.

 

Dažnai dalyvaujama parodose ir kituose renginiuose:

Linea Gent Europa (Belgija), 1987

La seduzione dell'artigianato [„Amatų vilionė“], Roma, 1990

Skulptoriai ir menininkai senamiestyje, Monopolis (Baris), 1992

Desideri preziosi [„Dailūs troškimai“], Roma, 1993

Desideri preziosi [„Dailūs troškimai“], Roma, 1994

Orocolato, Ferara, 1995

Omaggio a Fellini [„Pagarbos ženklas Felliniui“], Roma, 1995

Gioielli in fiaba [„Papuošalai iš pasakų“], Roma, 1996

Il gioiello canta la Divina Commedia [„Papuošalo giesmė „Dieviškajai komedijai“], Roma, 1997

Paroda Europos patentų biure, Rijswijk (Olandija), 1998

Roma in un gioiello [„Roma papuošale“], Roma, 1998

„Ugnis, vanduo, oras, žemė“, Roma, 1999

Europos menininkų auksakalių dienos, Rijswijk (Olandija), 2000

Gioielli e moda [„Papuošalai ir mada“], Roma, 2000

2001 Odissea nel gioiello [„2001 Odisėja papuošalais“], Roma, 2001

Il volto del gioiello [„Papuošalo veidas“], Roma, 2002

Baselworld, Bazelis (Šveicarija), 2004

„Auksas, mozaika, brangakmeniai“, Veletris (Roma), 2004

Sfilate di moda [„Madų dienos“], Netūnas (Roma), 2004

Bagliori e gioielli [„Švytėjimai ir papuošalai“], Roma, 2004

Gioiello, sogno poetico [„Papuošalas, poetinė svaja“], Roma, 2004

L'oro e la campagna romana [„Auksas ir Romos kraštas“], Veletris (Roma), 2005

798 Artzone, Pekinas (Kinija), 2011

 

Maria Gabriella Quercia

Gimė Soriano nel Cimino miestelyje (Viterbas) 1956 m. birželio 10 dieną. Tais pačiais metais jos šeima persikėlė į Viterbą, čia būsimoji menininkė lankė mokyklą ir 1974 m. baigė tiksliųjų menų licėjų.

1975 m. išvyko į Florenciją ir pradėjo studijas šio miesto universiteto Architektūros fakultete. Mokslus universitete laikinai nutraukė, gavusi pasiūlymą pagyventi ir padirbėti Jungtinėse Valstijose: 1979 m. persikėlė į Betesdą (Merilendas) ir ten apie trejus metus dirbo architektų studijoje.

Būtent tais metais pirmą kartą pažino meninių stiklo dirbinių pasaulį, lankydama stiklo apdirbimo technologijų kursus įvairiuose Merilendo centruose. 1982 m. grįžusi į Italiją pratęsė architektūros studijas universitete ir 1984 m. jas pabaigė. Studijuodama nepaliovė domėtis meniniu stiklo apdirbimu, kurį laiką tobulinosi garsiosiose Romoje seniai įsikūrusiose dirbtuvėse.

1988 m. persikėlė į Formelą – senovinį etruskų kraštą šalia Romos. Čia pradėjo savo profesinę veiklą, įsteigė meninių stiklo dirbinių projektavimo ir gamybos dirbtuves „Art Glass Studio“.

Jose kurdama savo dirbinius, Gabriella Quercia pagaliau galėjo įgyvendinti seniai puoselėtą meninį idealą, kurį įkvėpė Williamo Morriso filosofinė mintis ir sąjūdis Arts and Crafts. Morrisas teigė būtinybę atgaivinti amatų tradiciją, pasipriešinti plintančiai masinei gamybai, kad darbui būtų sugrąžintas orumas ir vertė. Savo paties rankomis ką nors kurdamas, amatininkas aktyviai įsitraukia, vėl tampa svarbiausiu kūrybos proceso veikėju, įgyja galimybę darbu džiaugtis ir tą džiaugsmą išreikšti.

Ta pačia meno samprata savo kūrybą grindžia ir auksakalystės meistras Tito Livio Negri, kuris Romoje darbuojasi jau daugiau nei 40 metų. Abu menininkai susipažino 2003 m. Intensyvaus ir produktyvaus jų bendradarbiavimo išraiška – originalios švytinčios skulptūros ir novatoriška papuošalų linija.

Be gausybės dirbinių, sukurtų pagal privačius užsakymus, Maria Gabriella Quercia yra skyrusi reikšmingų kūrinių religinėms erdvėms – Kapodimontės katedrai, Šv. Jono Apaštalo bažnyčiai Grote di Castro (abi Viterbo prov.), Šv. Pauliaus bažnyčiai Čele sul Rigo (Sienos prov.), Rožinio seserų koplyčiai Romoje.

Maria Gabriella Quercia yra daugybės parodų dalyvė:

Car Gallery, Roma, 2005

Kardinolo Cesi rūmai (Roma, 2006), Spazio Étoile (Roma, 2007), Maltos riterių rūmai (Roma, 2009), Farnese rūmai (Ischia di Castro, Viterbas, 2009), Galerija “105 Art” (Roma, 2009), Cantina Siro Pacenti (Montalčinas, Siena, 2011), Bottega d’Arte (Forte dei Marmi, Piza, 2011), Galerija „105 Art“ (Roma, 2011), Turchetti salė (Viterbas, 2014).

Tito Livio Negri ir Marios Gabriellos Quercia bendros parodos:

 

Car Gallery, Roma, 2005

Cesi rūmai, Roma, 2006

Maltos riterių rūmai, Roma, 2009

Siro Pacenti vyninė, Montalcino (SI), 2011

Bottega d’Arte [„Meno dirbtuvės“], Forte dei Marmi (PI), 2011

Turchetti salė, Viterbas, 2014