Iškilmingo koncerto, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Nacionalinėje filharmonijoje atgarsiai
Po viso šventinės dienos – Vasario 16-osios – šurmulio šiemet Nacionalinėje filharmonijoje ir vėl vyko iškilmingas koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, „Begalinis skrydis“. Kaip jau įprasta, renginyje skambėjo išskirtinai lietuviški akordai. Griežė Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), dainavo Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas).
31-ojo tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje
Festivalis „Gaida“ šiemet susitelkia į aktualius individualumo ir kolektyviškumo aspektus: lyderis ir komanda, kūrėjas ir atlikėjai, solistas ir orkestras arba, muzikiniais terminais kalbant, „solo – tutti“ ir pan. Atidarymo koncertui buvo parengta įspūdinga Estijos nacionalinio vyrų choro (meno vadovas ir dirigentas Mikkas Uleoja) bei trimitininko Markuso Stockhauseno programa. Atlikėjai puikiai žinomi tarptautiniu mastu. Estijos nacionalinis vyrų choras pelnęs prestižinį „Grammy“ apdovanojimą, o trimitininkas yra nuolatinis įvairių festivalių dalyvis, šiuolaikinių kūrinių pirmasis atlikėjas, apie 25 metus bendradarbiavęs su vienu iškiliausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių, savo tėvu Karlheinzu Stockhausenu. Koncerto programoje skambėjo kompozitorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Italijos ir Škotijos kūriniai.
Mintys po kai kurių virtualių chorų projektų
Pandemija visus pavertė lygiais ir izoliavo namuose, nepaisant lyties, amžiaus ar socialinio statuso, su(pa)prastino asmeninę būtį ir planus pavertė į nieką. Kita vertus, ji paskatino kultūros sektorių gerai pasukti galvas, kaip padaryti meną prieinamą skaitmeninėje erdvėje. Aišku, kyla natūralus klausimas, „kam to reikia?“ ir „kokia iš to nauda?“ arba kaip tai supaprastina ir sudaiktina meną, kai spektaklio ar simfoninio koncerto peržiūra paspaudus vieną mygtuką prilygsta išėjimui nusipirkti tualetinio popieriaus. Tačiau šiandien ne apie tai.
Įspūdžiai iš choro „Jauna muzika“ 30-mečio koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Kas nutiko per pastaruosius 30 metų? Baltijos kelias, atkurta nepriklausomybė, priimta Respublikos Konstitucija, įstota į NATO bei ES ir t.t. Lietuva šiandien – Europos ir pasaulio dalis. Tikriausiai vienas svarbiausių mūsų laimėjimų – Lietuvos piliečių karta, gimusi ir subrendusi nepriklausomybėje. Tai laisvės karta, jos vardai skamba garsiausiose pasaulio senose ir arenose, jų kūryba ir pasiekti rezultatai įkvepia, palieka įspaudą pasaulio kultūros, meno, sporto ir kt. metraščiuose.
Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, viešoji įstaiga „Pax et Bonum“ lapkričio 24 d. 19 val. kviečia į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje pristatomą vieno ryškiausių lietuvių choro muzikos kūrėjų kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūrinio premjerą. Skambės dar 2016-aisiais pradėtos komponuoti „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“. Tai stambios formos, septynių dalių vokalinė-instrumentinė kompozicija, tradiciniais mišių tekstais mišriam chorui, styginių orkestrui, dviem solistėms, skaitovui, fonogramai ir judesiui.
Įspūdžiai iš „Vox Juventutis ’18“
Jau dvylika metų kiekvieną birželį į pasaulį išleidžiamas pluoštas naujų chorinių kūrinių, kurių autoriai – jauniausios kartos kompozitoriai. Taip pat kiekvieną birželį, norėdama šias premjeras išgirsti, prisirenka pilna klausytojų Šv. Kotrynos bažnyčia. Taip pat tradiciškai čia publiką džiugina Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ ir jo meno vadovas Nacionalinės premijos laureatas Vaclovas Augustinas.
Ornitologai pristato penkias balandžių rūšis, gyvenančias Lietuvoje, tačiau jie nė neįtaria, kad muzikos padangėje skraido ir savo veikla džiugina dar vienas Balandis, vardu Linas: mąslusis, tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis chorvedys, būsimas meno daktaras, teoretikas ir pedagogas Linas Balandis.
Kalbant apie lietuvišką chorinės muzikos repertuarą – jis platus: nuo Juozo Naujalio iki Jono Jurkūno. Ar viskas yra lobis chorinės muzikos repertuaro skrynioje? Ne. Tačiau, kalbant apie šį kontekstą bene labiausiai ryški Lietuvos choro padangės žvaigždė ir šviesulys yra kompozitorius, dirigentas, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Vaclovas Augustinas, kuris iš esmės ir suformavo mano „naują“ požiūrį ne tik į chorinę muziką, bet ir į chorinę kultūrą bendrąja prasme.
Choro „Jauna muzika“ koncertas „Mergaitė su degtukais“ Šv. Kotrynos bažnyčioje
Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ Šv. Velykų proga, kaip ir kasmet, miestelėnams ir sostinės svečiams dovanojo koncertą, kuriame parengė ilgai lauktą šiandien žymių ir reikšmingų kompozitorių kūrinių programą. Tai buvo taip puiku ir šventiška, jog ant Šv. Kotrynos bažnyčios įėjimo trūko tik didžiulio impozantiško kaspino, kokie rišami dovanojant didingas dovanas. Tai buvo tikra dovana – viename koncerte persipynė tokių kūrėjų pavardės kaip Johnas Taveneris ir Davidas Langas, nugriaudėjo lietuviškos premjeros „sprogimas“ (beveik tiesiogine prasme), kurio kaltininkas buvo Gintaras Sodeika, ir vienoje scenoje pasirodė du neginčytinai ryškūs ir žavūs Lietuvos muzikantai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, profesoriai – kompozitorius Vaclovas Augustinas ir pianistas Petras Geniušas.
Koncertą pradėjo ankstyvojo baroko kompozitoriaus Heiricho Schützo (aranžuotas V. Augustino) velykinis choralas „Teesie Tavo valia, Valdove“. Kaip koncerto preliudą pristatė pats choro vadovas, tai „intertekstualus pagarbos ženklas Schützui. Muzika iš H. Schützo oratorijos „Die Sieben Worte Jesu Christi am Kreuz“ antros dalies Symphonia, o tekstas iš Johanno Sebastiano Bacho „Jono Pasijų“ choralo „Dein Will gescheh“. Originali Schützo muzika šiek tiek pedalizuota.“ Kaip kompozicija, pirmoji koncerto giesmė nebuvo labai įsimenantis pavyzdys, tačiau choras pademonstravo puikų garsą ir padėjo publikai „įeiti“ į koncertą emociškai.
Prasidėjo renginiai, skirti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno šimtmečiui
Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais, tad profesoriaus gimimo dienos išvakarėse, vasario 19-ąją, pirmaisiais šiai progai skirtais renginiais prasidėjo šventė, suburianti muzikų bendruomenę, kompozitorius (tarp jų ir gausų būrį maestro mokinių), atlikėjus, muzikologus, Juzeliūno šeimos narius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre esanti unikali Erdvinio garso sfera buvo inauguruota Juliaus Juzeliūno vardu, taip pat įvyko Agnės Matulevičiūtės „Juzeliūno erdvinės garso skulptūros 24 garso šaltiniams ir obojui solo“ pasaulinė premjera. Iškart po to pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algirdo Ambrazo ką tik išleista monografija „Julius Juzeliūnas: gyvenimo ir veiklos panorama. Kūrybos įžvalgos“, o renginių pliūpsnį vainikavo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (vadovas Donatas Katkus) koncertas, kuriame skambėjo trys Juzeliūno opusai: Koncertas klarnetui ir styginiams, Kantata balsui ir styginiams „Gėlių kalbėjimas“ pagal Jono Meko eiles bei Poema-koncertas styginių orkestrui. Vakarą vedė muzikologė Jūratė Katinaitė, o sveikinimo žodžius, kuriuos tarė LMTA rektorius Zbignevas Ibelhauptas ir profesorius Vytautas Landsbergis, savotiškai apibendrino lakoniškas Kompozicijos katedros vedėjo Vaclovo Augustino pasisakymas ir jo konceptualus, sakyčiau, netgi performatyvus akcentas – parodytas ir salėje suskambęs žymusis Juzeliūno akordas.