Yra spektaklių, tokių kaip Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Išvarymas“, į kuriuos žvelgiu su pavydu: kodėl jie nebuvo pastatyti pas mus?
Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, parodyta Varšuvoje vykstančiame Nacionalinių teatrų festivalyje, tai pjesė apie mus, rytų europiečius, išvarytus iš savo tėvynių rojaus ir ieškančius naujosios tapatybės globaliame pasaulyje.
Beveik penkias valandas trunkantis spektaklis pasakoja apie pastarųjų dešimties metų ekonominės emigracijos problemą. Lenkijoje šia tema buvo sukurta tik viena pjesė: Paweło Demirskio „From Poland with Love“, kuri buvo pastatyta „Teatr Wybrzeże“ Gdanske 2005 metais. Demirskis rašė šią pjesę didžiosios emigracijos, kurią sukėlė Lenkijos įstojimas į ES, išvakarėse. Jo herojai „kombinuoja“, kaip gauti pinigų bilietui į Londoną, ir svarsto, kas juos, tiesą sakant, dar riša su Lenkija, tampančia Poland, kosmopolitinio Eurolando provincija. Balta ir raudona spalvos asocijuojasi su kokakolos skardinėmis, o ne su vieta, kurioje jie gimė ir iš kurios dabar nori kuo greičiau ištrūkti.
