Autorius: Beata Baublinskienė

Beata Baublinskienė

Stanisławo Moniuszko „Aušros vartų litanijos“ Vilniaus festivalyje

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – Vilniaus festivalyje nuskambėjo Stanisławo Moniuszko keturios „Aušros vartų litanijos“, jas atliko solistai Vera Talerko (sopranas, Latvija), Ewa Wolak (mecosopranas, Lenkija), Rafałas Bartmińskis (tenoras, Lenkija), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigavo žymusis maestro iš Lenkijos Antoni Witas. Programos pasirinkimas sveikintinas keletu požiūrių. Visų pirma, ypatingai progai deramu kūriniu prasmingai pažymėtos su Vilniumi glaudžiai susijusio kompozitoriaus 200-osios gimimo metinės: kaip žinome, UNESCO 2019-uosius paskelbė Stanisławo Moniuszko metais. Vilniuje sukurtos ir vienai svarbiausių miesto religinių šventovių skirtos „Aušros vartų litanijos“ – retai skambantis XIX a. sakralinės muzikos pavyzdys, tad tai buvo ir originalus, ir taiklus, ir autentiškas pasirinkimas.

Beata Baublinskienė

Gegužės 15 d. minėsime žymaus tarpukario muzikos modernisto ir išeivijos menininko – kompozitoriaus, įtakingo muzikos kritiko Vlado Jakubėno 115-ąsias gimimo metines. Ta proga Vlado Jakubėno draugija Vilniuje gegužės 14 d. 18 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29) rengia diskusiją, skirtą prisiminti šiai iškiliai Lietuvos muzikos istorijos asmenybei. Renginį papuoš vos prieš keletą metų pirmą kartą pastatyto V. Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ įrašo peržiūra (Baltijos baleto trupė, choreografė Marija Simona Šimulynaitė).

Beata Baublinskienė

Balandžio 27, 28 d. sostinėje vyks jau penktasis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Pirmą kartą jame dalyvauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Visi besidomintys kviečiami apsilankyti Gedimino prospekte esančiuose LMTA Centriniuose rūmuose: ne tik pasivaikščioti po skambančias auditorijas, sales, pasigrožėti Lukiškių aikšte iš pastato balkono, bet ir susipažinti su intriguojančia rūmų istorija.

Beata Baublinskienė

Dvitomis „Nailono uždanga“ ir diskusija Vilniaus knygų mugėje

Lietuvos muzikos ir teatro akademija Vilniaus knygų mugėje pristatė vieną naujausių savo leidinių – kolektyvinę muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės ir Vitos Gruodytės monografiją „Nailono uždanga“ (2018). Tai dvitomis, kurį sudaro monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“. Vasario 21 d. mugėje įvykusi diskusija „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“ atskleidė esminius naujos knygos bruožus. Diskusijoje dalyvavo monografijos autorės ir jų tyrinėjamos epochos dalyviai: muzikologas ir politikas Vytautas Landsbergis, dirigentas ir muzikologas Donatas Katkus, kompozitorius ir eseistas Šarūnas Nakas. Pokalbį vedė istorikas Aurimas Švedas. Pateikiame kiek suglaudintą diskusijos versiją.  

Beata Baublinskienė

Naujieji Nacionalinėje filharmonijoje

Gruodžio 31 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija pakvietė į šventinį 2019-ųjų sutiktuvių koncertą „Simfoninė salvė Naujiesiems“. Kartu, žinoma, atsisveikinome ir su senaisiais metais, taip pat – laikinai – su filharmonijos Didžiąja sale prieš jos rekonstrukciją, kuri, kiek girdėjau, užsitęs bent 10 mėnesių. Belieka tikėtis, kad atnaujinimo darbus pavyks įgyvendinti sklandžiai ir naujametis koncertas pasitinkant jau 2020-uosius vėl vyks vilniečių pamėgtoje, jaukioje ir galbūt dar labiau išgražėjusioje pagrindinėje filharmonijos scenoje.

Beata Baublinskienė

Pokalbis su operos dainininke Soile Isokoski

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešėjo garsi operos dainininkė, vienas žymiausių Europos lyrinių sopranų Soile Isokoski. Lapkričio 22–23 d. viešnia iš Suomijos vedė meistriškumo kursus pradedančioms dainininkėms.

Beata Baublinskienė

Mintys po Onutės Narbutaitės kamerinės muzikos koncerto „Heliografijos“

Šitą recenziją galėjo rašyti ir Edmundas Gedgaudas. Bet vienas iš jo tekstų apie fotografiją buvo panaudotas Onutės Narbutaitės kūrinyje „Heliografija“ („Heliography“), skambėjusiame kompozitorės autoriniame vakare Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 7 d. Tad, kaip „susijęs žmogus“, muzikologas nutarė nerašyti refleksijų apie visą koncertą. O kadangi mano tekstai dar nėra inspiravę nė vieno kompozitoriaus, drąsiai perėmiau iniciatyvą. Tačiau dabar, kai jau turiu ką nors rišlaus parašyti apie koncertą ir jame skambėjusią muziką, mano drąsa gerokai priblėso.

Beata Baublinskienė

„Elenos pagrobimo“ Valdovų rūmuose įspūdžiai

Netikrų naujienų (fake news) amžiuje nenuostabu, kad atsiranda ir kitų „netikrų“ reiškinių, pavyzdžiui, netikra opera arba netikras, naujai sukonstruotas barokas. Su tokiu tikrąja to žodžio prasme naujadaru melomanai susidūrė rugsėjo 8 ir 9 d. Valdovų rūmuose, žiūrėdami operą „Elenos pagrobimas“ pagal Virgilio Puccitelli 1636 m. parašytą libretą.

Beata Baublinskienė

Vasaros kursų Marijampolėje atgarsiai

„Grigališkasis choralas – tai laisvės mokykla“, – vasaros kursų dalyviams sakė dirigentas, pripažintas grigališkojo choralo žinovas Jaanas-Eikas Tulve (Estija). Rugpjūčio 5–12 d. Marijampolėje vyko tarptautinė XI grigališkojo choralo savaitė. Vasaros kursus Marijos mieste (lot. Polis Mariae) jau aštuntus metus organizuoja Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, iki tol trejus metus juos rengusi Pažaislyje. O pirmosios grigališkojo choralo stovyklos Lietuvoje įvyko dar anksčiau – 1993 ir 1996 m. Kretingoje. Būtent 1996-aisiais Kretingoje kaip vienas iš mokytojų lankėsi estų choro dirigentas J.-E. Tulve, anuomet – Paryžiaus konservatorijos absolventas ir šioje aukštojoje mokykloje grigališkąjį choralą dėstančio autoritetingojo profesoriaus Louis-Marie Vigne’o asistentas bei Paryžiaus grigališkojo choro vadovas.

Beata Baublinskienė

Tarptautinėje konferencijoje apsilankius

Daugelį pasaulio, ne vien Europos, operos teatrų, trupių, festivalių jungianti tarptautinė organizacija „Opera Europa“ kasmet rengia bent keletą visuotinių konferencijų bei įvairių specialistų forumų (vadybos, komunikacijos, finansų ir lėšų pritraukimo, edukacijos, techninės-pastatyminės dalies ir kitų teatro tarnybų), taip pat – režisierių, jaunųjų solistų kursus ir pan. Ši Briuselyje įsikūrusi ir per 16 gyvavimo metų 182 narius iš 42 šalių subūrusi organizacija („Opera Europa“ narys yra ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) aprėpia visą spektrą aktualių operos teatro, kaip meninės, techninės, finansinės, visuomeninės institucijos, klausimų. Antai vasarą (liepos 28–30 d.) Ciuriche vykusioje konferencijoje greta kitų aktualijų buvo tęsiamas „Opera Europa“ inicijuoto projekto aptarimas: projekto esmė – surinkti ir palyginti visų operos teatrų, atsiliepusių į šį siūlymą, veiklos duomenis (angl. Benchmarking). Tai daroma ne dėl varnelės kokioje ataskaitoje, o dėl labai konkretaus ir aktualaus tikslo. Opera – brangus menas, jam nuolat reikalingos nemažos įplaukos, dotacijos, rėmimas. Nesena ekonominės krizės patirtis parodė, koks trapus yra galią turinčiųjų – vyriausybių, rėmėjų – pasiryžimas tai daryti. Tad šios analizės padedama „Opera Europa“ ketina gauti ir kiekvienam savo nariui suteikti svarių argumentų apie ekonominę, greta visų kitų, operos žanro ir operos teatro naudą bei vertę.

Su daline Lietuvos kultūros tarybos parama man teko lankytis vienoje iš ankstesnių šių metų „Opera Europa“ konferencijų, kuri kovo mėnesį vyko Sofijoje, Bulgarijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Reikšminga politine proga tarptautinė „Opera Europa“ konferencija čia surengta pirmą kartą. Ir nors renginys įvyko jau senokai, svarbiausi klausimai, kuriais diskutavo Europos teatrų profesionalai Bulgarijoje, per pusmetį nė kiek neprarado aktualumo. Tad prieš prasidedant naujam sezonui, siūlau su jais susipažinti.