6-asis Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS)
Kelintus metus ankstyvą rudenį vykstantis renginys VGS (organizavo Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga) tradiciškai vilioja įvykių ir ekspozicijų gausa bei įvairove. Žinodama, kad galėsiu skirti tik šeštadienio pusdienį, savajam parodų maratonui iš anksto ruošiausi. Galiu nuoširdžiai pasidžiaugti puikia VGS skirta interneto svetaine, pradedant informacija ir baigiant navigacija.
Penkių parodų Vilniuje apžvalga
Šyla oras, o ir parodų atmosfera kaip niekad įkaitusi – natūralu, kad iš pradžių norisi apžiūrėti lauko ekspozicijas. Pirmiausia žiūriu, kas gi vyksta Užupyje įsikūrusiame Kūdrų parke (buvau ten dar prieš oficialų atidarymą), po to skubu apžiūrėti naują galerijos „apiece“ ekspozicinę vitriną „Čiudirkos“ skvere, esančiame V. Kudirkos ir M.K. Čiurlionio gatvių sankryžoje. Na, šįkart turėjau interesų net keliose Vilniaus galerijose – Jono Meko vizualiųjų menų centre, VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto parodų salėje bei Mokytojų namuose įsikūrusioje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.
Keturių parodų Vilniuje apžvalga
Ilgoji kultūros pandeminė „sausra“ žaibiškai baigėsi – tik spėk sekti meno naujienas, o ir parodų atidarymai – visi tuo pačiu metu. Vilniaus dailės galerijos, rodos, „kvėpuoja“ vienu ritmu, todėl pasirinkau nedidelį senamiesčio linkį ir pasivaikščiojau Latako–Šv. Jono–Gaono–Vokiečių gatvėmis. Kita vertus, turiu progą vienu ypu pasidomėti skirtingų kartų autorių kūryba.
Džiugo Katino ir Lino Liandzbergio paroda „Regeneracija“ galerijoje „Trivium“
Labai viliuosi, kad dailės muziejai ir galerijos tuoj atvers duris ir pulsime atkurti būtinosios izoliacijos išderintą dvasinę pusiausvyrą, „perkraudami“ savąsias estetines jusles ir kultūrinius poreikius. Tikiu, viena tokio prasmingo pasivaikščiojimo stotelė bus galerija „Trivium“, įsikūrusi Vilniuje, kultūros komplekse „Sodų 2123“ (Vitebsko g. 23).
Grupės „Iš reikalo“ paroda „Made in „Dūmų fabrikas“ & Co. Meno salos ir salelės“
Du praėję savaitgaliai meno gerbėjams buvo išties intensyvūs – vyko „Kultūros nakties“, komplekso „Sodas 2123“ renginiai, atidaryta tarptautinė meno mugė „ArtVilnius ’20“. Šiame veiksmo lauke sudomino specifinė kultūrinė erdvė – Naujojoje Vilnioje įsikūręs Dūmų fabrikas.
Povilo Ramanausko paroda „Keliaujantis potėpis: hibridai“ Pamėnkalnio galerijoje
Povilas Ramanauskas man yra tartum menininkas statytojas, laisvasis meno mūrininkas, jis nuosekliai renčia savuosius tapybos maldos namus, pasitelkdamas ryškiaspalvius, akrilo ir purškiamaisiais dažais dengtus skaidraus lankstyto plastiko paviršius. Šioje buveinėje apstu specifinių (ne)tapybinių objektų, tekstų, garsų, vaizdų, tarp kurių vyniojasi asmeninių pasakojimų gijos.
Parodų Vilniuje apžvalga
Taip jau nutiko, kad pastaruosius vasario savaitgalius teko įsilieti į norinčiųjų „su-menėti“ gretas. Žmonių, lankančių dailės galerijas, gausa nuoširdžiai pradžiugino. Gal čia kaltas ir pavasarėjantis oras, o gal tradicija tampantis renginys ir galimybė pasivaikščioti po parodas kartu su jų autoriais – kuratoriais, menininkais. Tad įprastą komfortą vienai pabūti šalia kūrinio teko pamiršti, nors kartais šios būsenos labai trūko.
XI Jaunojo tapytojo prizo paroda VDA parodų salėse „Titanikas“
Pastarąjį dešimtmetį įpratome kasmet sulaukti konkursinės Jaunojo tapytojo prizo parodos. Neabejotinai šis tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus sumanymas, sėkmingai įgyvendinamas ir plėtojamas dailėtyrininkės Julijos Dailidėnaitės, iki šiol yra vis dar reikšmingas. Viena vertus, tai išties puiki galimybė pamatyti dabarties jaunuomenės kūrybos panoramą, išryškinančią dominuojančias tapybos kryptis. Vien prisiminę keletą šiandien ryškesnių mūsų šalies tapytojų, JTP pagrindinio prizo laimėtojų pavardes – Andrius Zakarauskas, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Rosanda Sorakaitė, Monika Plentauskaitė – pasidžiaugsime šių dienų kūrybinių strategijų įvairove, pradedant neoekspresionizmu ar naujuoju popmenu ir baigiant foto- ar alternatyviuoju realizmu.
Marijos Šnipaitės paroda „Snūdas“ VDA galerijoje „Artifex“
Mano manymu, Marija Šnipaitė yra viena talentingiausių pastarojo dešimtmečio jaunųjų skulptorių. Jos kūrybos kelias atrodo labai kryptingas: mokslai Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, po to – skulptūros bakalauro ir magistro studijos VDA, stažuotė Štutgarto menų akademijoje Vokietijoje. Nuo 2011 m. M. Šnipaitė dalyvauja parodose, yra surengusi ne vieną įsimintiną ekspoziciją LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“, Kauno galerijoje „POST“, galerijoje AV17, su kuria iki šiol nuolat bendradarbiauja.
Penkių parodų apžvalga
Viskas kaskart prasideda nuo jaudulio belaukiant parodos įvykio, kuris žadina norą išjausti nors mažytę rodomo meno dalelę. Rugsėjį išties laukiau poros parodų. O visa kita tarsi „aplipo“ einant pakeliui nuo VDA parodų salių „Titanikas“ link dailės galerijos „Arka“.