Autorius: Rūta Ostrovskaja
Rūta Ostrovskaja
Ten, kur Skroblaus vingiai
Iš kelionių dienoraščio
Traukinys į Marcinkonis iš Vilniaus važiuoja triskart per dieną. Vaizdas pro langą toks, jog nustoji vėpsoti į telefoną. Ankstyvieji miško gėrybių rinkėjai su pilnais krepšiais kantriai sėdi ir laukia to vienintelio namo parvešiančio traukinio, o mes besimarkstydamos priešais saulę, žaidžiančią lieknuose pušų kamienuose, pasiekiame kelionės tikslą – medinukė carinio laikotarpio Marcinkonių traukinių stotis atvertomis durimis pasitinka mus ir vos kelis atvažiavusius. Galutinė maršruto stotelė, traukinys nustoja triukšmauti ir ore pakimba tokia tyla, jog pajunti, kad laikas čia teka visai kitaip nei Vilniuje, o orą norisi valgyti gabalais.
Rūta Ostrovskaja
Žvilgsnio skersvėjui
Pokalbis su parodos „Būti visame“ autorėmis
Nuo gegužės 2 d. VDA juvelyrikos galerijoje „Argentum“ atidaryta dviejų menininkių Vilmos Šileikienės ir Linos Pukštaitės, gyvenančios Kalifornijoje (JAV), darbų paroda „Būti visame“. Ciklą parodų pradėjusi, ši ekspozicija yra pristatoma kaip kintanti apimtimi ir forma, įtraukianti į kūrybinį bendradarbiavimą Lietuvos menininkus skirtinguose šalies regionuose ir gyvenančius užsienyje.
Rūta Ostrovskaja
Saulėgrįža, šv. Liucija ir „Šviesos bokštai“
Jūratės Kadusauskaitės-Preikšienės projektas Marijampolėje
Šio tamsaus laikotarpio šventėse šviesa kaip universalus simbolis lydi ir senas, ir naujai į Lietuvą atkeliavusias tradicijas. Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną kapinės ir kapinaitės skleidžia žvakių liepsnelių pašvaistes. Dieną prieš Vėlines švenčiantieji Heloviną apšviečia moliūgų galvas, norėdami išryškinti jų dekorą. O visai neseniai, sekant skandinaviška tradicija, Lietuvoje gruodžio 13 d. pradėta švęsti ir Šv. Liucijos diena.
Mintys apie šviesą ir inspiravo marijampolietę menininkę Jūratę Kadusauskaitę-Preikšienę imtis konceptualaus ir ambicingo projekto „Šviesos bokštai“. Anot projekto autorės, idėja kilo stebint Marijampolės miesto siluetą ir galvojant apie šios vietos istorinę prasmę. Valstybės atkūrimo šimtmečio tema leido pasigilinti į istorikų samprotavimus apie tai, jog valstybės kūrimo priešaušryje „šviesa sklido iš Suvalkijos“: čia kilo tautinio atgimimo idėjos ir tikriausiai labai simboliška, jog „Šviesos bokštai“ saugo Sūduvos regiono grūdus, kurių padedami šių žemių ūkininkai kadaise galėjo išleisti savo vaikus į mokslus, o vėliau šie žmonės ir tapo nepriklausomybės šaukliais.
Tad neatsitiktinai 2018 m. vasario 16-ąją, norint paminėti neeilinę datą – Lietuvos valstybingumo šimtmetį, po beveik visus metus trukusio intensyvaus darbo projektas „išvydo dienos šviesą“, o jei dar tiksliau – sudraskė žiemos vakaro tamsą.
