Režisieriaus debiutas

Visą sausį „Menų spaustuvėje“ kunkuliuoja jaunųjų režisierių ir aktorių kūrybinės aistros – čia sausio 30–31 d. žiūrovų laukia pažintis su debiutuojančiu režisieriumi Artūru Areima ir jo pirmuoju spektakliu „Kelionė į kambario vidų“ pagal lenkų dramaturgo Michalo Walczako pjesę. Ambicingai užsibrėžęs tikslą demaskuoti šių dienų herojų, paskendusį vidutinybių minioje, Areima kviečia trumpam pamiršti visą išorinį gyvenimą.

Michalo Walczako pjesė „Kelionė į kambario vidų“ Lietuvoje statoma jau antrą kartą, pirmojo pastatymo, kurį režisavo Agnius Jankevičius, premjera įvyko praėjusiais metais Kauno dramos teatre. Walczako pjesė jaunuosius lietuvių kūrėjus patraukė ne tik savitu magiškuoju realizmu, bet ir aktualia tematika. Walczakas, pats studijuodamas režisūrą Varšuvos teatro akademijoje, pjesę parašė 2002 m. būdamas vos 23 metų. Tad ir jo herojus – jaunas žmogus, žengiantis pirmą žingsnį į suaugusiųjų pasaulį ir tik tada suprantantis, kad teks išlįsti iš savo saugaus mikropasaulio.

Spektaklio pagrindinis veikėjas Ježis Skura priverstas suvokti visą begalinį žmogiškos esybės trapumą – per išduotą meilę, sumindytą draugystę, prarastą darbą ir kankinančias vizijas. Jo emocijos prieštaringos: laisvės svaigulys ir baimė, netektis ir atradimas. Greičiausiai panašiai jaučiasi ir pats režisierius, žengdamas pirmą žingsnį į „suaugusiųjų“ teatro pasaulį. Kurdamas atvirą savo forma, lakonišką ir minimalistinį teatrinį pasaulį, režisierius žino einąs ne lengviausiu keliu ir tikisi kritikos. Paklaustas, koks jo tikslas kuriant šį spektaklį, režisierius nedvejoja: kad žiūrovas kažką išsineštų iš spektaklio, kad susimąstytų ir galbūt ateitų pasižiūrėti antrą kartą.

Spektaklio metu scenoje bus šešios kėdės, trys peleninės ir šeši aktoriai: Tomas Rinkūnas, Daumantas Ciunis, Renius Juodzevičius, Olga Generalova, Tadas Gryn ir Agnė Kiškytė. Visa komanda, įskaitant ir scenografę Simoną Biekšaitę, – vis dar studijuojantys būsimi scenos menų profesionalai.

Tai pirmas jaunos kūrybinės komandos žingsnis profesionaliojoje scenoje, tačiau anot senos indų patarlės: „Žengęs žingsnį, žmogus kerta šimtą takų.“ Kitaip tariant, kelio atgal nebėra.

„Menų spaustuvės“ inf.