„Sevilijos kirpėjas“ Kauno muzikiniame teatre

2007 m. lapkričio 24 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras pakvies į pirmąją šio sezono spektaklio premjerą – komišką G. Rossini operą „Sevilijos kirpėjas“.

1816 m. sukurta G. Rossini opera „Sevilijos kirpėjas“ kartu su W.A. Mozarto opera „Figaro vedybos“ bei G. Verdi vėlyvuoju šedevru „Falstafas“ tapo puikiausiais italų komiškosios operos pavyzdžiais. Kauno muzikinio teatro repertuare vyrauja vėlyvesnio romantinio periodo operų spektakliai, tad XIX a. pradžioje parašyta genialioji opera buffa suteiks naujų spalvų šio žanro pastatymų raidai. „Sevilijos kirpėjas“ Lietuvoje jau yra statytas 11 kartų (skaičiuojant nuo 1872 m. ir sudėjus tris šalies muzikines scenas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje).

Šį kartą operą „Sevilijos kirpėjas“ pakviesta statyti Sankt Peterburgo menininkų komanda. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas – pripažintas batutos meistras, Rusijos federacijos nusipelnęs artistas Aleksandras Sladkovskis, kauniečiams puikiai pažįstamas iš festivalio „Operetė Kauno pilyje“. Režisierius – Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos prorektorius, Rusijos federacijos nusipelnęs veikėjas Gintautas Želvys. Dailininkė Tatjana Astafjeva sukūrė tapybišką scenografiją ir efektingus istorinius kostiumus. Choreografas Davydas Avdyšas žinomas iš praėjusį sezoną Kaune pastatytų puikių šokių I. Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“. Statytojų komandoje yra ir kaunietis dirigentas Jonas Janulevičius, jis visą pastatymo laiką intensyviai dirbo ir su dainininkais, ir su orkestru.

Šmaikštuolio Figaro partiją paruošė Mindaugas Gylys (1997 m. „Kristoforo“ laureatas) ir Raimondas Baranauskas. Žaviąją Roziną dainuoja trys teatro solistės – Gražina Miliauskaitė, Gitana Pečkytė ir praėjusių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Raminta Vaicekauskaitė. Įsimylėjėlio grafo Almavivos vaidmenį kuria plačią tarptautinę koncertinę ir sceninę praktiką įgijęs Algirdas Janutas ir visose Lietuvos muzikinėse scenose dainuojantis Mindaugas Zimkus. Šie dainininkai Almavivos vaidmenį dainavo ir kitų teatrų pastatymuose. Kitas partijas operoje dainuos Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Tomas Ladiga, Liudas Norvaišas, Giedrė Juknevičiūtė, Rita Preikšaitė, Rūta Zaikauskaitė, Žanas Voronovas, Jonas Lamauskas.

Pasak A. Januto, šis pastatymas skiriasi nuo šiuo metu operos teatruose vyraujančios tradicijos tuo, kad spektaklį stato profesionalus muzikantas (G. Želvys baigė fortepijono studijas ir operos režisūrą Sankt Peterburge), ir to dainininkai labai pasiilgę. Kai režisierius puikiai išmano partitūrą, suvokia muzikos kalbos dėsnius ir tai puikiai susieja su dramos veiksmu, gerokai lengviau ir solistams. Dainininkams režisierius leido gan laisvai traktuoti kuriamus personažus.

Lina Stankevičiūtė