Kauno muzikinis teatras pradeda naująjį sezoną

Kauno muzikinio teatro orkestras. Dirigentas Aleksandras Sladkovskis L. Brunzos nuotr.

Jau antrus metus iš eilės Kauno valstybinis muzikinis teatras pradeda naują sezoną netradiciškai – sakralinės muzikos koncertu tarptautinio terorizmo aukoms atminti. Šiemet Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje (rugsėjo 9 d.) ir Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje (rugsėjo 11 d.), skambėjo Ludwigo van Beethoveno Mišios C-dur, sukurtos lygiai prieš 200 metų.

L. Beethovenas Mišias C-dur parašė itin produktyviu laikotarpiu – tais pačiais metais gimė ir jo 4-oji simfonija, ir Ketvirtasis koncertas fortepijonui su orkestru, brendo mintis 5-ajai simfonijai. Tačiau Mišių C-dur atsiradimas turi gan dramatišką istoriją. Kūrinį kompozitoriui užsakė kunigaikštis Nikolaj Esterhazy II savo žmonos vardinių proga (ankstesniais metais šiam įvykiui pažymėti jis jau šešiskart buvo užsakęs mišias J. Haydnui). Beethovenui tuo laikotarpiu stigo motyvacijos rašyti religinį kūrinį, todėl veikalas netrykšta ypatingu kūrybiškumu, jo forma gana statiška, primenanti J. Haydno mišias. Po pirmojo Mišių C-dur atlikimo kunigaikštis išsakė Beethovenui savo priekaištus, ir kompozitorius, garsėjęs ūmiu charakteriu, tą pačią dieną paliko rūmus, o naujojo kūrinio partitūrą dedikavo kitam kunigaikščiui Ferdinandui Kinsky.

Mišias C-dur atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Algirdas Janutas, Tomas Ladiga, teatro choras bei simfoninis orkestras, jam šįkart dirigavo nusipelnęs Rusijos Federacijos artistas Aleksandras Sladkovskis, kauniečiams gerai pažįstamas iš tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“, pastaruoju metu koncertuojantis ne tik Rusijoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Mišių C-dur atlikimą Šv. Kotrynos bažnyčioje klausytojai pagerbė atsistoję, gausiais aplodismentais.

Rugsėjo mėnesį Kauno muzikinio teatro kolektyvas keliuose Lietuvos miestuose – rugsėjo 22 d. Marijampolėje, rugsėjo 28 d. Šiauliuose, 30 d. Mažeikiuose, spalio 4 d. Panevėžyje – pristatys naują 67-ąjį sezoną Gala koncertu. Nuotaikingą jo programą sudarys neapolietiškos ir itališkos dainos bei populiarios arijos, ansambliai ir šokio numeriai iš teatro repertuaro spektaklių. Juos atliks Kauno muzikinio teatro solistai, choras, baletas ir orkestras, diriguos Julius Geniušas, Jonas Janulevičius, Virgilijus Visockis. Koncertuose skambės žymiausios J. Strausso, F. Leharo, I. Kalmano, J. Offenbacho, K. Millöckerio, R. Rodgerso, J. Kanderio, F. Loewe melodijos. Koncertus teatras skiria kitų miestų gyventojams, norėdamas kuo platesnei Lietuvos auditorijai pristatyti teatro menininkų kolektyvą ir repertuaro spektaklių ištraukas. Alytaus gyventojams teatras rugsėjo 23 d. parodys R. Rodgerso miuziklą „Muzikos garsai“. Kauniečiai į šventinį naujojo kūrybinio sezono atidarymo Gala koncertą kviečiami rugsėjo 29 d., dalyvaus visas teatro meninis kolektyvas.

Lapkričio mėnesį 24 d. numatoma pirmoji naujojo sezono premjera – G. Rossini opera „Sevilijos kirpėjas“. Vienos populiariausių komiškų operų pastatymo dirigentu ir meno vadovu pakviestas jau minėtas dirigentas A. Sladkovskis, jam talkins teatro dirigentas J. Janulevičius. Operą režisuos Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos profesorius režisierius Gintautas Želvys, scenografė ir kostiumų dailininkė Tatjana Astafjeva (Rusija). Operos scenos judesiui sukurti pakviestas puikius šokius praėjusį sezoną operetėje „Grafaitė Marica“ pastatęs choreografas Davydas Avdyšas (Rusija). Pagrindines partijas dainuos Gražina Miliauskaitė, Gitana Pečkytė, Raminta Vaicekauskaitė, Algirdas Janutas, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas, Mindaugas Gylys, Laimonas Pautienius, Tomas Ladiga, Liudas Norvaišas, Liudas Mikalauskas, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra.

Kaip ir kasmet, bus paruošta nauja meninė programa Naujųjų metų sutikimui, tradiciškai tokiame koncerte dalyvauja žymūs užsienio muzikinės scenos meistrai ir Kauno muzikinio teatro artistai.

2008 m. vasario mėnesį planuojama F. Leharo operetės „Linksmoji našlė“ premjera. Ši operetė turi gausiausią pastatymų istoriją Kauno scenoje (1941, 1943, 1944, 1960, 1970, 1988), tačiau šio puikaus kūrinio gerbėjų gretos nė kiek nesumažėjo. Įspūdingai sceninį gyvenimą tęsiančio lengvojo sceninės muzikos žanro šedevro septintojo pastatymo Kaune imsis režisierius G. Žilys drauge su dirigentu J. Geniušu ir dailininke Virginija Idzelyte. Pavasarį Kauno muzikiniame teatre numatoma šokio spektaklio premjera ir keletas naujų koncertų, kuriuose dalyvaus teatro solistai bei kviestiniai svečiai.

K. R.