Austrų ir lietuvių jaunimas muzikuoja kartu

„Muzika griauna sienas, nepaiso ribų, o norint ją suprasti nereikia vertimo. Kartu muzikuojant atsiranda daug kontaktų: susipažįstama ir išmokstama vertinti vienas kitą, tarp žmonių užsimezga draugystė. Trumpai tariant, devizas „muzika jungia tautas“ tampa realybe“, – tai prof. Josefo Hoferio, vieno iš jungtinio Lietuvos–Štirijos jaunimo simfoninio orkestro organizatorių, žodžiai, skirti neseniai pradėtam įgyvendinti trejų metų projektui. Šio projekto tikslas – į žymių dirigentų ir patyrusių pedagogų vadovaujamus orkestrus suburti gabius muzikos mokyklų moksleivius iš įvairių Europos šalių, daugiausia dėmesio skiriant vertingos simfoninės muzikos puoselėjimui bei šiuolaikinių kompozitorių kūrinių interpretavimui. Pastarojo muzikinio sumanymo finalas numatytas 2009 metais, kai Lietuva minės garbingą jos vardo paminėjimo 1000-metį, o Vilnius taps Europos kultūros sostine.

Projekto idėja kilo pernai, o ją įgyvendinti ėmėsi austrų ir lietuvių muzikai, pedagogai – dr. Karlas-Heinzas Pöschlas, Gytis Cinauskas, Gabrielė Kondrotaitė, aktyviai bendradarbiaujant Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos vadovybei. Šis beveik aštuoniasdešimties jaunųjų muzikantų orkestras, kurį sudaro stygininkai iš įvairių Lietuvos muzikos mokyklų bei pūtikai ir perkusininkai iš Štirijos, jau kelis kartus koncertavo Lietuvoje, o vėliau sėkmingai pratęsė koncertų ciklą Austrijoje, kur viešėjo rugsėjo 2–9 dienomis. Šio didelio kolektyvo dirigentas – žinomas ir patyręs specialistas prof. S. Sondeckis.

Prieš išvykstant į pastarąsias gastroles pavyko pakalbinti keletą orkestro narių. Svečiai iš Austrijos skirtingai atsakė į klausimą, ką jiems teko girdėti apie Lietuvą iki šio projekto, kuris jungia dvi muzikines kultūras. Altininkas Sascha Pätzoldas jau buvo aplankęs mūsų šalį prieš metus, o klarnetininkas Manuelis Ganglas prasitarė, kad apie Lietuvą žino tik iš mokyklos geografijos pamokų. Tačiau jis manąs, kad ši muzikinė kelionė yra puiki proga sužinoti daugiau apie nepažįstamą šalį. Abu muzikantai pripažino, kad orkestre tvyro draugiška ir darbinga atmosfera, o ir bendrauti svetima kalba nesunku. Jų nuomonei pritarė ir lietuvis klarnetininkas Rimvydas Savickas, ne vieno respublikinio ir tarptautinio konkurso laureatas. Paklausti, kaip jiems sekėsi taip greitai paruošti muzikinę programą, atsakė, kad tai nebuvo labai sunku, mat iš pradžių jie mokėsi ir repetavo atskirai – austrai Grace, o lietuviai Klaipėdoje; vėliau visi susitiko Lietuvoje bendroms repeticijoms. Beje, M. Ganglas, atlikęs solo partiją C.M. von Weberio Concertino klarnetui ir orkestrui, pabrėžė jungtinio orkestro bendrų repeticijų svarbą, nes tik dirbant drauge galima pasiekti norimą rezultatą. Verta paminėti, kad šis klarnetininkas, kuris yra pelnęs ne vieną medalį už savo meistriškumą, taip pat nepagailėjo pagyrų ir lietuvių muzikantams, įvertindamas jų profesionalumą. Visi kalbintieji, paprašyti įvardyti įsimintiniausią akimirką, vienbalsiai paminėjo rugpjūčio 31 d. koncertą Vilniaus filharmonijos salėje, kur skambėjo įspūdinga ir didelio meistriškumo reikalaujanti programa.

Šios programos būta stilistiškai margos – ją sudarė klasikinė ir romantinė simfoninė muzika bei šiuolaikinių kompozitorių E. Balsio bei K. Haidmayerio kūriniai. Girdėjome soluojant klarnetininką M. Ganglą, smuikininkus A. Šochą bei A. Juškaitytę. Tokią įvairialypę programą pasirinkti paskatino galbūt orkestro narių amžius, nes kūriniai labai efektingi, juos smagu ir įdomu groti. Daugiau nei dvi valandas trukusiame orkestro pasirodyme išgirdome ir L. van Beethoveno, F. Schuberto, A. Dvoržako, P. de Sarasate’s, G. Bizet – R. Ščedrino kūrinius. Pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta šiuolaikinio austrų kompozitoriaus K. Haidmayerio Simfonija Nr. 15 – beje, premjera įvyko dalyvaujant ir pačiam kompozitoriui. Ypač išraiškingai ir subtiliai buvo interpretuotos ištraukos iš E. Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“. Ir tikrai džiugu, kad šį lietuvišką kūrinį pakiliai grojo ne tik lietuviai, bet ir austrai. Kai kurioms simfoninėms partitūroms gal ir pristigo tolygesnio muzikalaus bei techninio alsavimo, tačiau tai tebūnie orkestro ateities uždavinys. Juk drauge šis jungtinis Lietuvos–Štirijos jaunimo kolektyvas repetavo vos penketą dienų, kurios iš tiesų patvirtino, kad muzika geba paskatinti, įkvėpti ir suvienyti.