Be dviejų brūkšnių

Gediminas Gelgotas L. Karnavičiūtės nuotr.

Muzikos kūrėjas dažnai susiduria su problema – kaip įkūnyti savo muzikinę idėją, į kokį rūbą ją įvilkti, kad muzika ne tik skambėtų, bet ir pasiektų bei sudomintų klausytoją, įtrauktų jį į muzikinį vyksmą. Tai turbūt svarbu tiek pažengusiam, tiek jaunam ir pradedančiam savo kūrybos kelią kūrėjui. Muzikos kompoziciją dar tik studijuojantis jaunimas dažnai drąsiai eksperimentuoja bei pateikia įvairių iššūkių ir akademiniam klausytojui, ir muzikos mėgėjui.

Įvairialypiame nūdienos Lietuvos muzikinio gyvenimo kontekste originaliu kūrybiniu užmoju išsiskyrė jauno, talentingo muziko ir kūrėjo Gedimino Gelgoto spalio 6 d. Šv. Jonų bažnyčioje surengtas kūrybos vakaras „Be dviejų brūkšnių“. Jau pats pavadinimas sufleravo, kad skambėsianti muzika ir vakaro atmosfera nebus ribojama to, kas muzikoje simbolizuoja struktūros ar jos dalies pabaigą. G. Gelgoto pateikta koncerto anotacija žadėjo ribų tarp akademinės muzikos kompozicijų ir šiuolaikinių improvizacijų, tarp atlikėjų ir klausytojų nebuvimą. Ši idėja iš esmės jau nėra nauja ir greičiausiai buvo inspiruota to, su kokiais atlikėjais norėta bendradarbiauti pristatant savo kūrybą. Tai projekto autoriui suteikė gana plačias jos pateikimo galimybes. Koncerte dalyvavo gausus jaunų, bet į pirmas muzikines aukštumas jau spėjusių įkopti atlikėjų būrys, G. Gelgoto bičiuliai ir nuolatiniai jo kūrybos generatoriai: originalaus muzikinio mąstymo vokalistė, pianistė ir kompozitorė Andrė Pabarčiūtė, subtili obojaus atlikėja Justė Gelgotaitė, tarptautinių konkursų laureatai – smuikininkė Augusta Jusionytė ir violončelininkas Giedrius Žukauskas, į ne Europos kultūrų muziką besigilinantis perkusininkas Bernardas Janauskas, projekto autoriaus suburtas ir vadovaujamas dvylikos stygininkų Naujų idėjų kamerinis orkestras, LMTA styginių kvartetas, choro katedros studentai.

Dauguma į vakarą besirinkusių klausytojų turbūt net neįtarė, kad po bažnyčią su instrumentais vaikštantys ir lyg sau prasigrojantys muzikantai jau ir yra koncerto įžanga. G. Gelgoto sumanymas buvo jau nuo pirmų sekundžių įtraukti klausytoją į muzikos garsų pasaulį. Ir nesvarbu, ar skamba J.S. Bacho, ar V. Barkausko muzikos ištraukos. „Stengiausi sukurti erdvę, kurioje jaučiuosi geriausiai – garsų erdvę. Žmonės pradėjo klausytis ne kūrinių, o tiesiog atsidavė pačiam skambesio stebuklui, nieko nevertindami ir nesitikėdami“, – sakė G. Gelgotas.

Garsų erdvė, vienas svarbiausių jaunojo kūrėjo atspirties taškų, koncerto pradžioje pradėjo pildytis tarsi iš niekur. Žvakių šviesoje po bažnyčios skliautais B. Janausko perkusija ėmė skelbti G. Gelgoto garsų erdvės ritualo pradžią. Vienas po kito įsitraukė styginiai instrumentai. Plėtodami autoriaus styginių kvarteto filosofiškai mįslingos II dalies muzikinę medžiagą, atlikėjai iš lėto susirinko į sceną iš įvairių bažnyčios vietų. G. Gelgotas – tarsi šio ritualo vyriausiasis šamanas. Jis išdidžiai vaikšto po bažnyčią ir ramiu rankos judesiu nurodo atlikėjams epizodų kaitos pradžią ir pabaigą. Į erdvę įsilieja iš aukštybių atsklindanti J. Gelgotaitės prakalbinto obojaus melodija, vėliau unikalus A. Pabarčiūtės dainavimas, sustiprinantis garsų ritualo svarbą.

Po gana įspūdingos ritualinės įžangos kiek netikėtai bažnyčia nušvito visomis šviesomis ir prasidėjo koncerto pagrindinė dalis. Skambėjo G. Gelgoto styginių kvarteto I, II ir III dalys. Jaunieji kvarteto nariai jautėsi puikiai susigroję, techniškai, muzikaliai ir įtikinamai skleidė autoriaus subrandintą kūrinio muzikinę mintį. Ilgainiui į kvartetą įsiliejo ir likę styginiai, buvo pasiekta pirmoji kulminacija, o jos atomazgą papildė nuo vargonų atsklidęs vokalinio kvarteto dainavimas. Skambėjo ištrauka iš G. Gelgoto kūrinio chorui „Sodauto“. Besikartojantys keli šio opuso taktai originaliai susisiejo su styginių kvarteto pizzicato epizodu.

Antroji kulminacija išaugo atliekant kompozitoriaus fortepijoninį trio. Čia jau kaip atlikėjas dalyvavo ir pats autorius, atlikdamas fortepijono partiją. Meditacinį pradą trumpam pakeitė aktyvi ir net dramatiška kūrinio pirmos dalies muzikinė kalba. Trio vainikavo A. Pabarčiūtės kulminacinė improvizacija. Vokalistės balsu išgaunami garsai buvo kupini įvairių techninių efektų, kartais primenančių gamtos garsus ar iš gelmės sklindančią skausmingą aimaną. Tokia balso ekvilibristika pasiekiama retam dainininkui. A. Pabarčiūtės ir G. Gelgoto duetas (šįkart jis pademonstravo savo grojimo trimitu galimybes) paruošė nuotaiką finaliniam koncerto epizodui – styginių kvarteto IV daliai. Rami, jausminga ir kupina susimąstymo muzika tildama ištirpo bažnyčios erdvėje, tarsi palikdama klaustuką dar kažko besitikinčiam klausytojui.

Nors kartais atrodė, kad jaunasis kompozitorius primygtinai bando atskleisti ir pateikti klausytojui kuo daugiau savo kūrybos ir meninių idėjų, užuot susikoncentravęs į kelis svarbesnius kūrybinės koncepcijos momentus, vakaro idėja palikti du brūkšnius nuošalėje ir tiesiogiai įjungti klausytojus į garsų ritualą buvo gražiai įgyvendinta.

G. Gelgotas atsiskleidė ne tik kaip kūrėjas, bet ir leido nepamiršti, kad profesionaliai valdo kelis instrumentus. Kaip pianistas, jaunasis kompozitorius yra dalyvavęs ir tapęs laureatu tarptautiniame pianistų konkurse „Premio Virtuosite“ Italijoje, apdovanotas diplomu tarptautiniame konkurse „Muzika be sienų“ (Lietuva). Be to, G. Gelgotas yra surengęs penkis fortepijono rečitalius Lietuvoje ir Italijoje. Dar būdamas moksleivis Gediminas kelis kartus tapo respublikinių trimito konkursų laureatu, koncertavo daugelyje Europos šalių. Šiuo metu G. Gelgotas studijuoja V. Barkausko kompozicijos klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat tobulina savo vokalo bei dirigavimo įgūdžius. Jaunasis kūrėjas yra įrašęs savo kūrinių plokštelę („Gediminas Gelgotas. Works“), surengęs kelis savo kūrybos vakarus, jo kūriniai yra skambėję tarptautiniuose festivaliuose Rusijoje, Italijoje, Kuboje. Kūrybinės biografijos faktai byloja, kad G. Gelgotas yra jau gana brandi asmenybė, turinti ką pasakyti muzikos pasaulyje ir atkakliai to siekianti. Projektas „Be dviejų brūkšnių“ tai tik patvirtino.