Muzika

Džiuginantys savitumu

Iš "Sugrįžimų" festivalio dienoraščio

Aušra Motuzienė

iliustracija
Indrė Baikštytė ir Domas Juškys

Jau dešimtus metus Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas festivalis "Sugrįžimai" dar kartą nudžiugino gausius savo gerbėjus. Balandžio 19 d. Taikomosios dailės muziejuje koncertavę smuikininkas Domas Juškys (Vokietija) ir pianistė Indrė Baikštytė atliko stilistiškai labai įvairius, menine ir technine prasme sudėtingus kūrinius.

Koncerte skambėjo jau gilias atlikimo tradicijas turintys opusai – J.S. Bacho Sonata smuikui solo Nr. 2 a-moll, L. van Beethoveno Sonata fortepijonui ir smuikui Nr. 8 G-dur, J. Pakalnio Rauda smuikui ir fortepijonui, A. Schnittke’s Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 1, P. Sarasate’s "Čigonų melodijos" smuikui ir fortepijonui bei E. Balsio Koncertas smuikui solo, išleistas į pasaulį maestro Raimundo Katiliaus ir su kiekvieno jaunesnės kartos smuikininko interpretacija atsiskleidžiantis vis naujomis spalvomis.

Domas Juškys groti smuiku pradėjo Druskininkų M.K. Čiurlionio muzikos mokykloje. Mokytojos B. Šmidtienės paragintas, mokslus tęsė Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. A. Vainiūnaitę, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas M. Švėgždą von Bekkerį. Nuo 2005 m. balandžio jaunasis smuikininkas studijuoja Berlyno Hanso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje prof. S. Picardo smuiko klasėje. Šiais mokslo metais Vokietijoje jaunasis smuikininkas laimėjo konkursą ir įgijo teisę griežti garsaus meistro J. Schade’s smuiku. Domas Juškys dar M.K. Čiurlionio mokykloje pradėjo mokytis ir kompozicijos (M. Urbaičio kl.). Jo muzika yra atliekama ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.

Jau ne pirmą kartą "Sugrįžimų" festivalyje dalyvauja pianistė Indrė Baikštytė. 2002 m. ji, atvykusi iš studijų Berlyno menų universitete (prof. L. Simon klasė), koncertavo šiame festivalyje su smuikininke Rūta Lipinaityte. Fortepijono mokyklos pagrindus įgijusi pas prof. O. Šteinberg Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Indrė Baikštytė 2005 m. baigė meno aspirantūros studijas. Šiuo metu, be tiesioginių pedagogės ir koncertmeisterės pareigų M.K. Čiurlionio menų mokykloje bei LMTA, pianistė daug koncertuoja. Pažymėtinas gražus vienas paskutiniųjų jos laimėjimų – balandžio mėnesį Penktajame tarptautiniame S.Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse trio "FortVio", kuriame I. Baikštytė groja su smuikininke Ingrida Rupaite ir violončelininku Povilu Jacunsku, pelnė I vietą.

Domo Juškio ir Indrės Baikštytės duetas prikaustė klausytojų dėmesį muzikavimo laisve. Abu atlikėjai pateikė savą požiūrį, atlikdami baroko, klasikos, nacionalinį, romantinį ar modernų kūrinį. Programa aprėpė įvairių muzikos istorijos tarpsnių raidą – nuo Bacho iki šių dienų, ir tai nekliudė jauniesiems muzikams viską groti profesionaliai, prasmingai – kiekvienas sudėtingos programos kūrinys atliktas stilingai ir skoningai.

Domas Juškys, grieždamas kūrinius smuikui solo, atsiskleidė kaip meniškai paslanki asmenybė, vis mažiau varžoma techninių instrumento ypatybių. Puikios formos pajautos įspūdį nuskambėjus J.S. Bacho Sonatai stiprino ryškus koncertinio žanro ypatumų perteikimas atliekant E. Balsio kūrinį. Žinant, kokius aukštus reikalavimus sau kelia šis jaunas muzikas, kurį laiką stebint jo pasiryžimą įveikti sudėtingiausius smuiko repertuaro kūrinius, belieka laukti su metais ir patirtim ateisiančios meninės brandos, leisiančios dar giliau įprasminti atliekamą muziką.

Koncerto metu Domą Juškį pažinome ir kaip ryškią sceninę asmenybę. Lyg nusimetęs akademinius pančius, jis drąsiai stojo į kovą su amžiumi ir patirtimi brandesne Indre Baikštyte. Nepaprastai ryškus A. Schnittke’s Sonatos atlikimas atskleidė abiejų atlikėjų iniciatyvos paveikumą.

Geras profesinis abiejų atlikėjų pasirengimas, puikus skonis ir stiliaus pojūtis atsiskleidė jiems atliekant Beethoveno Sonatą. Džiugino tinkamai parinkti tempai, garsinė skalė, geras ansamblio pojūtis. Pastaroji savybė ypač išryškėjo skambant P. Sarasate’s "Čigonų melodijoms" – jautrus ir prasmingas fortepijono pritarimas nevaržė smuiko polėkio. Turėjome progą dar sykį įsitikinti puikia Indrės Baikštytės technika, plačia tembrine garso skale, profesionaliu požiūriu į ansamblinio grojimo įvairovę, pereinant nuo kamerinio grojimo prie akompanavimo.

Festivalio "Sugrįžimai" ilgaamžiškumas liudija jo reikalingumą. Pastaruoju metu vis daugiau jaunų muzikų išvyksta studijuoti svetur, kai kas, aplinkybėms susiklosčius, ten ir lieka. Festivalis leidžia išgirsti kartu su ateinančia branda kintantį sugrįžtančiųjų braižą, sekti jų profesinius laimėjimus. O sugrįžę atlikėjai dar kartą pasijunta Lietuvos kultūros dalimi.