Moraliniai klausimai be moralo

"Lemiamas taškas" ("Match Point", D. Britanija, JAV, Liuksemburgas, 2005) nėra tipiškas Woody Alleno filmas. Čia nėra to "medinio" paties režisieriaus vaidinamo žmogelio, kuris kartu buvo herojus, antiherojus, pasakojimo variklis, kasdienybės filtras, "užkadrinis" ir "kadrinis" balsas (kaip "kadrinis" darbuotojas). Ir veiksmas iš Niujorko persikėlė į Londoną. Tačiau ir čia išliko subtilus balansavimas ties žmogiškųjų silpnybių riba. Tik nestabilus atskaitos taškas dabar yra ne režisieriaus alter ego, o teniso kamuoliukas.

Taip, kamuoliukas – kai kliudo tinklelį ir akimirkai sustingsta lemiamame taške. Ir tada viską lemia atsitiktinumas arba sėkmė – jis nukrenta varžovo pusėje ir jūs laimite arba jis nukrenta jūsų pusėje ir jūs pralaimite. Laimėjimas ir laimė yra toje pačioje monetos pusėje. Woody Allenas sviedžia monetą į orą ir žiūrovas užgniaužęs kvapą stebi jos vartymąsi. Tai ir yra nuostabiausia (blogas žodis kritikos tekstui, bet tebūnie) scenarijaus ypatybė – jau, regis, supratai įvykių logiką, ir staiga netikėtas posūkis tave išmuša iš vėžių.

Situacija gana paprasta: jaunas gabus tenisininkas Krisas (Johnatan Rhys-Meyers) pradeda dirbti treneriu privačiame klube. Čia jis susipažįsta su turtingu jaunikaičiu Tomu (Mathew Goode), šis pakviečia Krisą į operą, supažindina su savo seserimi Chloja (Emily Mortimer) ir tėvais. Chloja iš karto "užkimba" ir pradeda "užkariavimo kampaniją" (gundymu to nepavadinsi), o šeimos turtų apakintas Krisas leidžiasi apdovanojamas. Tačiau užmiesčio dvare Krisas sutinka Nolą (Scarlett Johansson) – Tomo sužadėtinę, fatališką Marilyn Monroe inkarnaciją, nesėkmingai bandančią tapti aktore. Plyksteli aistra, kurią dar labiau kursto jos "nelegalumas", rizika ir baimė. Ir naujų prasimušėlių aršumas – kai į sėkmės šiaudą įsikibusi ranka gali virsti mirtinais gniaužtais.

Toliau pasakoti siužeto peripetijas būtų tikras nusikaltimas. Taip ne tik pagriebtum kąsnį iš burnos, bet atimtum visą tortą. Nes šios santykių komplikacijos palyginti su vėlesnėmis – vaikų žaidimai. O tikrasis žaidimas tampa vis rimtesnis ir pavojingesnis. Kodėl įsitraukus taip sunku sustoti? Nes norisi išgyveni visą kritimo malonumą? Tai, kas iš pradžių atrodo kaip malonus (ir neleistinas) flirtas, tarsi nepastebimai virsta dramatiška situacija. "Vyrai mano, kad aš ypatinga", – dar prieš įsisiūbuojant įvykiams pareiškia Nola Krisui. "O tu tokia esi?" "Na, niekas dar nepaprašė grąžinti pinigus." Taip, pinigai turi daug galingesnį gravitacijos lauką, nei romantizmo pagimdyti meilužiai galvoja. O gal net negalvoja. Gal visi pasirinkimai jau nulemti iš anksto, ir pasirinkto plano sėkmė priklauso ne nuo mūsų poelgių ar moralinių įsitikinimų, o nuo vėjo krypties?

Filmas nesiūlo vieno atsakymo. Gal pabaiga ir nuvils teisiuosius, kurie įsivaizduoja, kad anksčiau ar vėliau gėris nugali blogį ir už niekšybes atlyginama. Kita vertus – gal svajonės išsipildymas kartais ir yra didžiausia bausmė?

Užsižaidęs Simonas Ližė