Akademikų kūrybos erdvės

Laima Oržekauskienė. "Moterys – Arathos: Danutė, Lina, Violeta. 2003 m.

Kiekvieną pavasarį VDA rektorius parengia ir nemažos apimties leidiniu visuomenei pristato praėjusių metų dailės akademijoje nuveiktų darbų ataskaitą. Kai gavusi užduotį referuoti savo institucijos meninę veiklą 2005 m. ėmiau atidžiai naršyti ataskaitas, netikėtai suvokiau, kad meninių įvykių, vienaip ar kitaip susijusių su VDA, žemėlapis ir kalendorius apima žymią mūsų šalies meninio gyvenimo dalį, nes akademijos padaliniuose Vilniuje, Kaune ir Telšiuose dėsto išties daug kūrybingų Lietuvos menininkų.

VDA, kaip kultūros srities aukštoji mokykla, turi keletą pareigų. Viena jų – kultūrinė edukacija. Kiekvienais metais akademija ruošia plačiajai visuomenei skirtus edukacinius projektus. Stengiamasi, kad jų įgyvendinimas neapsiribotų vien Vilniumi, bet pasklistų po įvairius Lietuvos regionus, įtrauktų mažesnius miestus, sukurtų pretekstą juose gyvenantiems žmonėms pasidomėti profesionaliąja daile. Šiuo aspektu svarbus Arvydo Šaltenio ir Viktoro Liutkaus kuruotas Tapybos katedros projektas "Tapyba: mokymas ir menas". Jį sudarė Šiauliuose, Utenoje, Mažeikiuose, Kėdainiuose ir Vilniuje vykusios parodos, kuriose eksponuoti katedros dėstytojų Henriko Čerapo, Arvydo Šaltenio, Kosto Dereškevičiaus, Jono Gasiūno ir Ričardo Nemeikšio kūriniai. Tų pačių kuratorių parengtas kultūrinis edukacinis projektas "Krašto dailė ir jos kūrėjai: Justinas Vienožinskis (1886–1960)" susidėjo iš tapytojų plenero, parodos ir kultūros renginių Dačiūnuose (Rokiškio rajone).

Patrauklumu išsiskyrė Vilniuje ir Kaune eksponuota Arūno Gelūno edukacinė grafikos paroda. Dailininkas savo susitikimuose su žiūrovais pasakojo apie patiriamas įtakas, kūrybinių impulsų teikiančius autoritetus, interpretavo konceptualias ir formalias eksponuojamų grafikos lakštų ir piešinių pagavas. Autorius skatino žiūrovus provokuojantiems klausimams, polemikai. Į pokalbius rinkęsi VDA studentai, dailės mokyklų auklėtiniai turėjo puikią progą susipažinti su Dailės akademijos prorektoriaus požiūriu į savąją kūrybą.

Kita VDA pareiga – prisiminti iškilius praeities ir dabarties dailininkus. Praėjusiais metais minėtos garsaus tapytojo Antano Gudaičio, scenografo ir vitražininko Stasio Ušinsko, keramikos maestro Liudviko Strolio 100-osios gimimo metinės. Profesorius Kostas Dereškevičius parengė Utenos dailės mokykloje ir VDA veikusią A. Gudaičiui skirtą ekspoziciją "Tapybos genetika". Profesorius Algirdas Dovydėnas kuravo S. Ušinsko jubiliejui skirtą parodą Pakruojyje. "Akademijos" galerijoje surengta L. Strolio paminėjimo ekspozicija "Tradicija ir dabartis". Šioje galerijoje turėjome progos dar kartą pamatyti vieno iš garsiausių XX a. Lietuvos grafikų – Rimtauto Vincento Gibavičiaus kūrybą. Garbaus jubiliejaus proga kūrybos ekspoziciją surengė žymus vitražininkas Kazimieras Morkūnas. Kaligrafijos paroda paminėtas Grafikos katedros profesoriaus Alberto Gursko 70-metis. 200 metų sukaktį šventusi Grafikos katedra prisistatė žiūrovams paskutiniojo dešimtmečio baigiamųjų bakalaurų ir magistrų darbų ekspoziciją (kuratorius K. Vasiliūnas).

Akademijai labai aktualus tarptautinis bendradarbiavimas. Bendras darbas su kolegomis iš užsienio simpoziumuose, dalyvavimas konkursuose, parodų rengimas – viena iš svarbių galimybių plėsti kūrybinį akiratį, suvokti save platesniame kultūriniame kontekste. Daugelis VDA dėstytojų ir kai kurie studentai dalyvavo įvairaus masto parodose užsienio šalyse. Romualdas Inčirauskas Tel Avive vykusiame Tarptautiniame medalio meno konkurse už medalį "H.Ch. Andersenui 200" (bronza, aliuminis) laimėjo pirmąją premiją. Kęstutis Vasiliūnas 10-ojoje tarptautinėje Europos grafikos bienalėje Briugėje (Belgija) apdovanotas II premija. Labai aktyvūs šioje srityje buvo grafikai. Olandijos, Belgijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Turkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Lenkijos, Izraelio žiūrovai turėjo progos pamatyti Kęstučio Vasiliūno, Mikalojaus Vilučio, Petro Repšio, Edmundo Saladžiaus, Kęstučio Grigaliūno, Alberto Gursko, Rimvydo Kepežinsko kūrinių. Galbūt šį faktą lemia tai, kad iki šiol nedidelio formato grafikos lakštus nesunku išsiųsti į parodas paštu. Skulptūros profesorė Dalia Matulaitė pastatė granitinį paminklą Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynės laisvę Berznyke, Lenkijoje.

Keletą tarptautinių renginių inicijavo VDA padaliniai: Eglė Ganda Bogdanienė kuravo penktąjį tarptautinį žakardinių kilimų projektavimo ir atlikimo simpoziumą "Intertradicija šiuolaikiniame tekstilės mene", Dainius Lanauskas – Vilniaus ir Štutgarto jaunųjų menininkų skulptūros simpoziumą Lietuvoje ir Vokietijoje, Algirdas Dovydėnas – tarptautinį vitražo specialybės dėstytojų ir studentų kūrybinį metodinį simpoziumą "1+1".

Tokių renginių kontekste idėjos originalumu išsiskyrė Tarptautinis dailės akademijų studentų seminaras "Stebintis šuo" (kuratorius doc. Antanas Šnaras). Projekto autorių tikslas buvo "naujai pažvelgti į netolimą istorinę praeitį ir vertinti šiandieninę situaciją". Tokio tikslo siekta lyginant Lietuvos (VDA), Olandijos (Amsterdamo G. Rietveldo dailės akademijos) ir Baltarusijos (Minsko dailės akademijos) studentų ir dėstytojų patirtis. Palyginimas vyko rengiant bendras trijų šalių akademijų atstovų keliones ir diskusijas.

VDA dėstantys menininkai įsitraukė į daugelį Lietuvoje vykusių parodų ir projektų. Jų kūrinius matėme Pirmosios Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalės ekspozicijose, respublikinėje "Mažosios plastikos" parodoje, apžvalginėje Lietuvos monumentalaus meno parodoje Kaune, V tarptautinėje tekstilės bienalėje.

Didžiausio pripažinimo Lietuvoje pernai sulaukė Kauno dailės fakulteto Tekstilės katedros profesorė Laima Oržekauskienė už kūrybišką šiuolaikinės meno kalbos atnaujinimą tekstilės priemonėmis ir tikrovės sąšaukas kūriniuose "Paskutinės nuotraukos" (2001), "Moterys: Danutė, Lina, Violeta, Kristina" (2002–2005) ir "Jos vardas buvo Eglė" (2005) įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.