Dainiaus Trinkūno atminimo valandos

Balandžio 21–23 d. Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje "Liepaitės" vyko didelė šventė. Pirmą kartą surengtas Dainiaus Trinkūno kamerinio muzikavimo festivalis. Jis prasidėjo Taikomosios dailės muziejuje vykusiu atminimo vakaru-seminaru "Dainiaus Trinkūno meninė ir pedagoginė raiška, jo visuomeninės bei kultūrinės veiklos palikimas". Vakarą pradėjęs "Liepaičių" mokyklos direktorius prof. Petras Vailionis susirinkusiems paaiškino, kad "Liepaitės" visada juto D. Trinkūno globą ne tik kuriantis, bet ir gelbėjant mokyklą nuo sunaikinimo atgautos Nepriklausomybės metais. "Ateities nėra be praeities, atmintini žmonės, kurie ją kūrė", – kalbėjo P. Vailionis.

"Laiko upė bėga labai greitai.Vis mažiau laiko mums lieka prisiminti tas retas asmenybes, kurių reikšmingumas Lietuvos kultūrai buvo didžiulis", – antrino prof. Saulius Sondeckis. Jis prisiminė ne tik turtingos D. Trinkūno biografijos faktus, kūrybingo, doro, organizuoto, didžiulės kompetencijos ir meninio skonio, kultūros idealisto nuveiktus darbus formuojant M.K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos filharmonijos, šalies kultūros ir, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, net švietimo sistemos veiklą. Prisiminė ir D. Trinkūną pianistą, kuris ne tik padėjo kurti Lietuvos kamerinį orkestrą, bet ir pirmasis Lietuvoje jame skambino klavesinu. Daug ir puikiai grojo kamerinės muzikos, net ir užimdamas labai atsakingas direktoriaus, ministro pareigas. "Todėl labai prasminga, kad būtent kamerinio muzikavimo festivaliui skirtas jo vardas", – sakė S. Sondeckis.

D. Trinkūno pianisto ir pedagogo veiklą plačiau analizavo šių eilučių autorė, spalvingais prisiminimais dalijosi buvusi studentė, pianistė ir pedagogė Danutė Kemeklytė-Boreikienė. Seminare ryškiausius D. Trinkūno veiklos faktus priminė prof. Vytautas Jakelaitis, Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Išgirdome ir ilgamečio kultūros darbuotojo Judelio Lupšico prisiminimus bei niekada su D. Trinkūnu nebendravusio jaunesnės kartos atstovo, Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus Dainiaus Numgaudžio patirtus šios šviesios asmenybės auros atšvaitus.

Balandžio 22 d. Taikomosios dailės muziejuje vykusiuose koncertuose grojo 40 įvairių klasių, įvairiausių sudėčių Vilniaus, Elektrėnų muzikos mokyklų kamerinių ansamblių. Muzikavo mokiniai ir mokytojai. "Tai kūrybingų mokytojų darbo vaisiai, – pasirodymus apibendrino S. Sondeckis. – Labai įvairus repertuaras, kartais net neįtikėtinai, bet skoningai suformuotai ansamblio sudėčiai. Stebino atliktos muzikos žanrinė įvairovė. Svarbiausia, kad tai visada būtų gera muzika. Kamerinis muzikavimas – tai muzikavimas drauge. Todėl visada atlikėjams teikia daug džiaugsmo. Jaudina vaikų grojimo nuoširdumas. Puiku, kai ansamblyje matai grojantį mokinį ir mokytoją. Daugelis vaikų gal netaps profesionalais. Tačiau svarbu, kad liks puoselėta meilė menui ir gebėjimas juo gėrėtis. Iš tokio būrio jaunų žmonių gali išaugti ryškios asmenybės, kurių dabar taip trūksta. Puiku, jei yra kas palaiko muzikos mokyklų, ten dirbančių pasišventusių žmonių iniciatyvą." Visi festivalio dalyviai buvo apdovanoti. Gaila, kad prie gražaus renginio neprisidėjo Kultūros ministerija, nors daugiausiai metų D. Trinkūnas praleido jai vadovaudamas.

Šis renginys vadintas festivaliu, tačiau suformuota autoritetinga žiuri (S. Sondeckis, D. Kemeklytė-Boreikienė, P. Vailionis) vertino grojusiųjų muzikavimą ir atrinko įdomiausius ansamblius, kurie pasirodė balandžio 23-iąją "Liepaičių" mokykloje atveriant vardinę Dainiaus Trinkūno klasę. Joje – Švietimo ir mokslo ministerijos, Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko paramos dėka restauruotas šeimos dovanotas fortepijonas, kiti atminimo ženklai, Nacionalinio dailės muziejaus parengta archyvinių D. Trinkūno nuotraukų paroda. Čia išliks ir šiam renginiui parengti gražūs plakatai, išleistas puošnus ir informatyvus dviejų kompaktinių plokštelių, kuriose įrašyta radijo fonduose buvusi D. Trinkūno skambinta muzika, rinkinys.

Kitas festivalis įvyks po dvejų metų. Gal niekas nesunaikins iniciatyvaus žinomų profesionalų pedagogų sambūrio ir tikslingai popamokine veikla užsiimančios "Liepaičių" mokyklos, gal galų gale atsiras D. Trinkūno pėdomis einantys kūrybingi ir aukštos kultūros žmonės ir padės pastatyti mokyklai koncertų salę. Taip padidėtų šiam miesto rajonui ir vilniečiams reikalingas kultūros židinys.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė