Panašumai ir kontrastai

Balandžio 5 d. Vilniaus rotušėje prasidėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas VIII muzikos festivalis "Sugrįžimai". Šiam festivaliui būdinga tai, kad kiekvienoje programoje dalyvauja užsienyje studijuojantis ar jau dirbantis išeivis iš Lietuvos. Be to, šiemet tik vieno koncerto metu (balandžio 19 d., kai smuikuos Domas Juškys) nebus vokalinės muzikos. Matyt, organizatoriai dainininkais tikėjosi privilioti daugiau klausytojų, ir šių tikrai netrūksta. Pagirtinas rengėjų pageidavimas, kad festivalio dalyviai į programas įtrauktų lietuvių autorių kūrinių, jų numatyta daugelyje koncertų. Savotiškai įdomu išgirsti, kaip kitataučiai atlikėjai, ypač jeigu tai – dainininkai, traktuoja lietuvišką muziką originalo kalba.

Išklausius tris festivalio programas (deja, neteko būti dviejuose balandžio 12 d. koncertuose), kaip ir galima buvo tikėtis, tapo akivaizdu, kad nėra gabumais ar profesionalumu tolygių atlikėjų. Kiekviename koncerte galima buvo užčiuopti kažką, kas buvo panašu, vienijo atliekamas programas ar atlikėjus, o kartais išryškėdavo ir gana dideli jų skirtumai.

Štai pirmajame koncerte dainavo dvi buvusios prof. Irenos Milkevičiūtės klasės auklėtinės. Sopranas Aušrinė Stundytė nuo 2003 m. – Kelno operos ansamblio dalyvė, kviečiama dainuoti ir Vysbadeno operoje, Štutgarto ir Kelno filharmonijose, M. Regerio festivalyje (2003, 2005), gastroliavusi Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių miestuose. Mecosopranas Jurga Prakelytė šiuo metu tobulinasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) meno aspirantūroje, koncertuoja Lietuvoje. Joms talkino patyrusi koncertmeisterė Raminta Gocentienė. Vokalistes jungė ir bendra mokykla, ir tai, kad pirmoje koncerto dalyje abi dainavo kamerinį repertuarą: A. Stundytė – J. Juozapaičio ciklą "Diemedžiu žydėsiu", op. 29 (S. Nėries eilės), bei S. Rachmaninovo dainas "Čia gera", "Sapnas", "Žiurkiagaudys", "Pavasario vandenys", o J. Prakelytė – J. Bramso "Čigonų dainas", op. 103. Antroje dalyje abi dainininkės atliko po tris arijas iš operų: Aušrinė – Elvyros iš G. Verdi operos "Ernani", Manon iš G. Puccini "Manon Lesko" ir Ariadnės iš B. Martinu "Ariadnė", o Jurga – Princesės ariją iš F. Cilea’os "Adriana Lekuvrer", Habanerą iš G. Bizet "Karmen" ir Frederiko ariją iš A. Thomaso "Minjon". Be to, abi sklandžiai padainavo ir susirinkusią publiką sužavėjo dviem populiariais duetais: J. Offenbacho "Barkarole" iš operos "Hofmano pasakos" ir L. Delibes’o Lakmės ir Malikos duetu iš operos "Lakmė".

Pasigilinus į atlikimo lygį, galima pastebėti nemažų skirtumų. Štai A. Stundytė – artistiška, scenoje laisvai besijaučianti, jau aukštą profesinį lygį pasiekusi dainininkė, sugebanti įtaigiai perteikti atliekamų kūrinių turinį. Žavėjo jos jautrus kamerinės muzikos traktavimas, subtilus niuansų perteikimas, neforsuotas garsas, geras stiliaus pojūtis. Gal kiek neįprasta pasirodė ir labai laisva sceninė jos laikysena, o retkarčiais – ir kūrinių traktuotė. Atrodė, kad dainininkė balansuoja ties riba, kai prarandamas tam tikras santūrumo ar taurumo pojūtis. Atliekant operų arijas jos balsas skambėjo visai kitaip: nuo pp iki ff. Kilo mintis, kad ši jauna vokalistė turi puikias galimybes padaryti rimtą karjerą.

Deja, J. Prakelytė, dainuojanti gražaus tembro balsu, atrodė kiek susikausčiusi, nusiteikusi monotoniškam teksto perteikimui, neįvaldžiusi kamerinio dainavimo principų. Laimei, duetuose ji puikiai prisitaikė prie švelnaus ir lengvo Aušrinės muzikos traktavimo ir tuo parodė, kad ir ji gali dainuoti įvairiau.

Balandžio 11 d. Vilniaus paveikslų galerijoje tikėjomės išgirsti įdomų koncertą, pavadintą "Šekspyro laikų Anglijos vokalinė ir instrumentinė muzika". Viena atlikėjų – liutnia muzikuojanti Elena Čičinskaitė, muzikinę veiklą pradėjusi Vilniuje, J. Mikiškaitės-Vičienės ansamblyje "Banchetto musicale", profesionalias muzikavimo studijas pratęsusi Italijoje. Nuo 2002 m. ji, kaip solistė ir ansamblių dalyvė, koncertuoja Italijoje, Vokietijoje, Danijoje. Elenos koncerto Vilniuje partnere buvo sopranas Kathrine Brandt. Ji baroko epochos ir senosios muzikos interpretaciją studijavo Brėmeno senosios muzikos akademijoje pas maestro H. van der Kampą, o nuo 1997 m. tobulinosi pas keletą Milano valstybinės muzikos mokyklos dėstytojų, nuolat koncertuoja kaip solistė, dainuoja įvairiose senosios muzikos grupėse.

Deja, ir abiejų koncerto dalyvių drauge atlikta muzika, ir nežinomų autorių liutnia solo atlikti keli kūrinėliai ryškesnio įspūdžio nepaliko. Dainininkei ne visada sekėsi sklandžiai, lengvai, nepriekaištingai reikštis, trūko išraiškingumo. Įtikinamiau nuskambėjo meistriškai pateiktos J. Dowlando dainos "Ji man atleis" ir "Toliau nuo šių savimylų". Jos atliktos tyliai, lengvai, su grakščiomis puošmenomis, stilingai. Liutnia sklandžiai lydėjo balsą, tik jos solo miniatiūros atrodė gan monotoniškos. Koncerto kulminacija tapo du R. Šerkšnytės kūrinėliai "Malda" ir "Rečitatyvas" pagal turiningas A. Žiupsnytės eiles. Tai buvo kontrastas senovinei muzikai, kurios interpretacijoje pasigedau įvairesnių išraiškos priemonių. Paviršutiniški, naivūs meilės tematika pagrįsti senieji tekstai supriešinti su šių dienų kūryba. Epochas jungė tik analogiškai trapi stilistika. Norint pajuokauti, galima būtų rasti ir kitą priešpriešos aspektą – savitų anglų ir lietuvių savimonės skirtumų (jų – santūrumo, o mūsų – amžino liūdesio) sugretinimą. Nors sunku buvo suprasti užsienietės dainininkės netiksliai tariamus lietuviškus žodžius, bet šių dienų gabios kompozitorės sukurtos gražios ir nuotaikingos melodijos paveikė ir atlikėją, padainavusią netikėtai išraiškingai bei įtaigiai, ir klausytojus.

Vien kontrastais pagrįstas koncertas įvyko balandžio 14 d. Muzikos ir teatro akademijoje. Jame dalyvavo dvi visais atžvilgiais labai skirtingos atlikėjos. Niujorke gyvenanti talentinga pianistė Ieva Jokūbavičiūtė muzikinio išsilavinimo pagrindus gavo Vilniuje, Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje (mokyt. V. Kulikauskienė ir N. Kereševičienė), vėliau studijavo JAV. Ji koncertuoja JAV, D. Britanijoje, Prancūzijoje. Dainininkė Inga Ulevičiūtė (mecosopranas) baigė LMTA (mokėsi pas J. Čiurilaitę ir V. Mikštaitę).

Pirmiausia kontrastingas buvo atlikėjų repertuaras. Pirmoje koncerto dalyje I. Ulevičiūtė (I. Jokūbavičiūtei akompanuojant) padainavo pluoštą lietuviškų dainų: A. Kačanausko "Tykiai, tykiai", G. Gudauskienės "Pakelėj", J. Pakalnio "Rudens dainą", A. Belazaro "Dvidešimt sū" ir V. Jakubėno "Gėles iš šieno", o pianistė solo paskambino šiuolaikine muzikos kalba pagrįstą, virtuozišką R. Šerkšnytės pjesę "Fantazija". Jos kraštinės dalys kupinos efektingų skambesių, trelių, visa sujungta į darnią, prasmingą visumą, gal tik vidurinės dalies muzika mažiau išradinga. Po to pianistė paskambino tris C. Debussy etiudus ("Pour les tierces", "Pour les agréments", "Pour les huit doigts"). Šie irgi sudarė kontrastą anksčiau skambėjusioms paprastoms dainelėms. Panašų įspūdį kėlė ir antros dalies programa. Pianistė ir čia pasirinko rimtus, kokybiškus ir šiuolaikiškus kūrinius – atliko nuostabiai gražų ir nuotaikingą L. Janįčeko ciklą "Ant apaugusio takelio" ir G. Ligeti etiudus "Fanfaros" bei "Vaivorykštė". Dainininkės repertuarą sudarė W. Bolcomo, A. Weinsteino "Laukimas", E. Carterio "Rožės šeima", Ch. Iveso "Rytuose", S. Barberio, J. Agee "Tikrai šią spindinčią naktį", S. Barberio, J. Stephenso "Saulutės" bei G. Gershwino Lopšinė iš operos "Porgis ir Besė". Kaip dovana publikai dar buvo padainuota G. Gudauskienės "Pavasarį".

Skyrėsi ir jaunųjų muzikių kūrinių atlikimo kultūra. Talentinga pianistė, pasiekusi aukštą profesinį lygį ir jau turinti savo interpretacinį braižą, viską skambino virtuoziškai tiksliai, nuotaikingai, stengėsi maksimaliai perteikti kūrinių turinį. Jai būdingas mėgavimasis gražiais spalvingais skambesiais, valingas, gal net kietokas garsas kulminacijose. Gal tai šiek tiek "sumodernino" C. Debussy etiudus, šie galėtų skambėti šviesiau, tyliau, dar plastiškiau. Išklausius visą programą, susidarė įspūdis, kad šiai puikiai pianistei artimesnė šiuolaikinė muzika, kurią ji įdomiai girdi ir traktuoja. Jos vokalinių kūrinių akompanimentas taip pat bylojo apie siekį sukurti ypatingesnę muzikinę atmosferą. Tuo tarpu dainininkė paprastai, operos arijoms būdingu "pastatytu", galingu balsu, beveik be piano niuansų, su malonumu traukė savo melodijas.

"Sugrįžimų" koncertai įsibėgėjo. Tikėkimės, festivalyje įvyks įdomių muzikinių pažinčių.