Gyvenimas tamsiojoje pusėje

"Smurto istorija"

Kanados režisierius Davidas Cronenbergas mūsų žiūrovams geriau pažįstamas iš video- ir televizijos ekranų. "Musė", "Voras", "eXistenZ" ar neseniai poros televizijų rodyta "Autoavarija", matyt, neatitiko lietuvių kino filmų platintojų skonio. Naujausias, šiemet Kanuose parodytas Cronenbergo filmas "Smurto istorija" ("The History of Violence", Kanada, JAV, 2005) papiktino amerikiečius, ir jie suteikė filmui "R" kategoriją, atsižvelgdami į "fizinę prievartą, sekso aktus, nuogumą, kalbą ir narkotikus", tarsi viso to nebūtų visuotinai aprobuotuose Holivudo filmuose. Tiesiog Cronenbergas yra pavojingas režisierius, nes jis – ironiškas pašaipūnas, filosofas, šiuolaikinio žmogaus gelmių ir baimių tyrinėtojas. Gal todėl cenzoriai ir nesupranta jo intencijų. Lietuvoje, kur komiksais vis dar vadinamos linksmų paveikslėlių knygos, netikėta bus ir tai, kad "Smurto istorijos" pagrindas yra Johno Wagnerio ir Vince’o Locke’o komiksas.

… Tomas Stalas (Viggo Mortensen) tyliai ir laimingai gyvena mažame miestelyje Indianos valstijoje su žmona teisininke (Maria Bello) ir dviem vaikais. Vieną naktį jų idiliškas gyvenimas žlunga, kai Tomui pavyksta apginti nuo įsibrovėlių savo restoraną. Jis bando apsaugoti savo klientus ir draugus, todėl gindamasis nužudo du nusikaltėlius. Tomas paskelbiamas didvyriu, bet jo gyvenimas tą vakarą keičiasi iš esmės. Juo susidomi žiniasklaida, bet Tomas prastai jaučiasi žvaigždės vaidmenyje ir bando sugrįžti į normalų gyvenimą. Deja, tada mieste pasirodo paslaptingas vyriškis (Ed Harris), kuris mano, kad Tomas nuskriaudė jį prieš daugelį metų.

Davidas Cronenbergas paprastai nekuria šeimos dramų, tačiau jam patiko filmo personažai – Stalų šeima: "Šiame filme matome labai stiprų jausmą. Šeima su dviem vaikais bando gyventi normaliai, garbingai, bet įsitikina, kad tai yra neįmanoma. Mane patraukė būtent ši scenarijuje iškilusi tema." Cronenbergas mano, kad Josho Olsono scenarijus daug konkretesnis už komiksą. Pats Olsonas teigia, kad "scenarijus pasakoja apie žmogų, kuris laikomas visai kitu. Jis turi įrodyti savo nekaltumą grupei blogų žmonių. Mane sudomino sumanymas perkelti klasikinę viduriniosios klasės amerikiečių šeimą į ekstremalią situaciją, parodyti, kas įvyksta, kai normali, laiminga šeima susiduria su smurtu. Situacija priverčia juos užduoti sau labai sunkius klausimus apie juos pačius ir jų ryšį. Šeima pasikeičia negrįžtamai, kai visi susiduria su šia problema. Šiame filme daiktai nėra tokie, kaip atrodo, mes esame ne tie, kuo save laikome, pasaulis nėra toks, koks atrodo. Kai padėtis pablogėja, Tomas bando pažvelgti į savo vidų. Jo artimieji nebežino, kas jis yra iš tikrųjų, nes iš normalaus, ramaus, kupino meilės vyriškio jis tampa kažkuo, kas turi šansą susidoroti su patiriama prievarta."

Cronenbergas mano, kad "Smurto istorija" kartu yra ir "nišinis" filmas: "Maniau, kad tai bus įdomi trilerio atmaina, nes tai nėra siaubo filmas įprasta to žodžio prasme. Jis primena Hitchcocko trilerį, kuriame nekaltas žmogus kitų – labai pavojingų – žmonių yra palaikomas tuo, kuo nėra. Jie įtraukia herojų į pasaulį, apie kurį šis nenorėtų žinoti nieko. Dėl tos klaidos herojui ir jo artimiesiems kyla grėsmė."

Daugumoje Cronenbergo filmų svarbi tapatybės tema, tai, kas žmoguje yra tikra, o ne jo įsivaizduota. "Smurto istoriją" su kitais Cronenbergo kūriniais sieja Tomo personažas. Jam irgi tenka susidurti su tapatybės klausimais, jis irgi abejoja savo išgyvenimų tikrumu. Operatorius Peteris Suschitzky (beje, prieš tai kartu su Cronenbergu sukūręs šešis filmus, tarp jų "Vorą" ir "eXistenZ") įkalbinėjo režisierių "Smurto istorijoje" prisiminti Fritzo Lango filmus, nes viena pagrindinių Lango filmų temų būdavo nuo likimo pabėgti nesugebąs herojus.

Cronenbergas sako, kad šiame filme jis norėjęs parodyti labai žiaurią ir realistišką prievartą: "Norėjau kažko panašaus į tai, ką gali pamatyti per gatvės muštynes – negrabias, žiaurias, kruvinas ir tikrai nelabai gražias. Ne tokias, kaip kad kituose filmuose sulėtintai rodomas kovų baletas. Tomas yra priverstas imtis smurto, jis neturi kitos išeities. Tačiau aš neslepiu ir to, kad viskas, ką jis daro, turi labai nemalonių padarinių žmonėms, tapusiems jo veiklos objektu. Man akivaizdu, kad smurtas, deja, yra labai realus, jis – neišvengiama gyvenimo dalis. Neneikime šio fakto, neneikime ir to, kad kartais smurtas yra visiškai pateisinamas. Tačiau jis ne visada atrodo itin gražiai. Kaip tik tai ir matyti mano filme."

Viggo Mortensenas priduria: "Filme svarbus ne tik smurtas ir jo poveikis visuomenei, individui ar šeimai. Tai susiję ir su vadinamosios žvaigždžių kultūros problema. Tomas instinktyviai reaguoja į situaciją, kurioje atsidūrė. Jos rezultatas yra smurtas. Tomas tampa nedidelio miestelio didvyriu, visi jį sveikina įvykdžius smurto aktą. Jo sūnus mano, kad Tomas privalo pasirodyti Larry Kingo šou. Tam tikra prasme Davidas palietė universalią, JAV būdingą problemą, kai žmonės labai domisi su žinomais asmenimis susijusiais prievartos aktais. Ankstesniuose Davido filmuose nebuvo daug kovos scenų. Tačiau, paradoksas, kuriant šį filmą tai buvo jo privalumas. "Smurto istorijoje" parodyta prievarta yra reali, ji žadina nerimą."

Scenaristas Joshas Olsonas pastebėjo, kad Cronenbergas sugeba daug pasisemti iš pirminių idėjų ir emocijų: "Jis rodo mums vis niūresnius žmogiškumo aspektus, rodo baisius dalykus, nuo kurių negalime nusisukti. Jis gilinasi į pačias juodžiausias mūsų mintis, rodo jas be jokių pagražinimų. Visa tai iš tikrųjų gali kelti siaubą."

Cronenbergas atsako: "Manau, kad ne vieną menininką traukia tamsioji žmogaus prigimties pusė, nes ji paslėpta, užleista, taigi norisi apšviesti tuos tamsius sielos užkaborius. Jaučiuosi kaip detektyvas, bet kartu ir kaip kažkas, kuris nėra visiškai patenkintas tuo, kaip dažniausiai yra pateikiami norma arba status quo. Man atrodo, kad menininkas, panašiai kaip mokslininkas, trokšta patikrinti tai, kas yra akivaizdu daugumai žmonių, įsigilinti į tai, kas slypi po daiktų ir reiškinių išore, nustatyti raidos kryptį. Tokio pobūdžio veikla dažnai verčia atrasti nepageidaujamus, uždraustus dalykus. Tačiau nemanau, kad egzistuoja vien tik noras pažinti blogąją pasaulio pusę. Rūpi perprasti tikrovę, jos sluoksnius ir atspalvius. Prievarta, smurtas yra žmogaus prigimties dalis, ji reikalauja konkretesnių tyrimų. Ji egzistuoja kiekvieną dieną laikraščiuose ir mūsų protuose. Būdamas menininkas jaučiu, kad tuo reikia užsiimti kūryboje, o ne tikrame, kasdieniškame gyvenime."

Visą šią netiesioginę diskusiją puikiai apibendrino scenaristas Olsonas: "Mane jaudina kasdienio gyvenimo fikcijos. Stoti akis į akį su savimi, su tuo, kas esi, iš tikrųjų yra puiki filmo tema."

Pagal reklaminę filmo medžiagą parengė Kora Ročkienė