Tamsos paliestieji

"Blogis"

LTV tęsia nepaskelbtą prancūzų režisieriaus Maurice’o Pialat retrospektyvą ir Elito kine (23 d. 23.25) rodo 1983 m. režisieriaus sukurtą filmą "Už mūsų meilę". Ši prancūzų Naujosios bangos stiliumi sukurta psichologinė drama buvo apdovanota "Cezariu" už geriausią metų filmą ir atnešė "Prancūzų kino vilties" apdovanojimą jaunutei Sandrine Bonnaire. "Už mūsų meilę" Bonnaire vaidina penkiolikmetę merginą Siuzaną, kuriai jos seksualumas tampa tikra problema. Siuzanos istorijos fonas – realistiškai kuriama jos šeimos irimo drama. Vienintelė merginos atrama – mylimas ir jautrus tėvas (jį suvaidinęs pats režisierius, beje, pirmąkart tapo tėvu tik 1991 m., būdamas 65-erių) nebegali ištverti su neurotiška jos motina. Tai ir pašliję santykiai su broliu dar labiau pagilina Siuzanos depresiją.

Juostoje "Už mūsų meilę" stebina Pialat sugebėjimas tiesiogiai prisiliesti prie esmės. Jis pasakoja istoriją, regis, nesinaudodamas jokiomis dramaturginėmis ar filmo struktūros gudrybėmis, bet būtent paprastumas ir liudija režisieriaus meistriškumą. Pialat mokėjo kažkaip nepastebimai apeiti visas nustatytas žaidimo taisykles. Toks įspūdis, kad kurdamas filmą jis neprisiriša nei prie žodžių, nei prie vaizdų, tik prie gyvenimo.

Dar vienas unikalus šios savaitės kūrėjas yra rašytojas, dramaturgas, scenaristas ir kino režisierius Davidas Mametas. Dažniausiai jis kuria įspūdingus kriminalinius filmus, turinčius politinę potekstę. Mameto filmų konstrukcija – geležinė, režisūra – solidi, o aktorystė – aukščiausios rūšies. "Jaunasis Vinslou" (LNK, 20 d. 22.25), sakyčiau, nėra tipiškas Mameto filmas, nes tai – 1949 m. britų kino klasiko Anthony Asquito sukurto filmo perdirbinys, o kartu ir populiarios Terrence’o Rattigano pjesės ekranizacija.

Veiksmas (beje, paremtas tikrais įvykiais) nukelia į 1912-uosius, į Angliją. Per iškilmingus pietus aristokratas Arturas Vinslou (Nigel Hawthorne) nustemba pamatęs nelauktai namo iš jūreivių mokyklos sugrįžusį sūnų Ronį (Guy Edwardsas, beje, Admiraliteto lordą filme suvaidinęs Neilas Northas vaidino Ronį pirmoje versijoje). Paaiškėja, kad sūnus buvo apkaltintas vagyste. Ronis aiškina nevogęs iš klasės draugo 5 šilingų vertės atviruko, ir tėvas juo tiki. Jis pareikalauja, kad mokykla atsiprašytų sūnaus ir jis galėtų grįžti atgal. Kai taip neatsitinka, Arturas nusprendžia kreiptis į teismą…

Kadangi mūsų padangėje laukiami teismai (tikri ir įsivaizduojami) jau pakankamai įkaitino televizijos žiūrovų vaizduotę (deja, pas mus elitas randasi iš bufetų, tad kilnumo ir gerų manierų nelabai bus iš ko pareikalauti), manau, verta atkreipti dėmesį į Gary Flederio filmą "Verdiktas už pinigus" (TV3, 20 d. 20.45).Vienas filmo herojų sako frazę, kuri skamba labai lietuviškai: "Teismo procesas yra pernelyg svarbus dalykas, kad jį būtų galima atiduoti į teisėjų rankas". Filmas sukurtas pagal Johno Grishamo romaną. Šio rašytojo knygos – dažniausia teismo trileriai, atskleidžiantys teisinius labirintus. Filme nužudyto biržos maklerio našlė apkaltina ginklų gamintojus, nes ji mano, kad jei ginklų nebūtų galima lengvai įsigyti, nebūtų nužudytas ir jo vyras. Tačiau pagrindinė intriga susijusi su prisiekusiaisiais. Amerikos teismo sistemoje nuo prisiekusiųjų sudėties (ne tik nuo jų sprendimo) dažnai priklauso ir nuosprendis. Todėl pagrindinė kova vyksta užkulisiuose.

Kartu tai ir dvikova tarp prokuroro ir kitos pusės pasamdyto eksperto. Jie abu – puikūs psichologai, jų skirtingas mentalitetas ir gyvenimo būdas, jie tarsi įkūnija amžiną Pietų ir Šiaurės konfliktą. Tačiau tai ir dviejų puikių aktorių dvikova – pirmąkart ekrane susiduria Gene’as Hackmanas ir Dustinas Hoffmanas. Dėmesį prikausto ir Johno Cusacko suvaidintas idealus manipuliuotojas Isteris. Sėdėdamas tarp prisiekusiųjų, jis tyliai ir metodiškai įgyvendina savo planą, kurio esmė išryškės tik filmo pabaigoje, kai netikėtai pasisuks veiksmas, pakeisdamas ir visą filmo perspektyvą. Šis principas labai populiarus šiuolaikiniame kine ir gavo "twist" pavadinimą.

Tipiškas "twist" pavyzdys yra M. Nighto Shyamalano 1999 m. filmas "Šeštasis pojūtis" (LTV, 20 d. 21 val.), išgarsinęs jauną režisierių ir pagimdęs pulkus sekėjų, imituotojų, kopijuotojų. Shyamalanas sugeba kurti tikrą siaubą, pirmiausia pasitelkdamas atmosferą ir žiūrovo vaizduotę. "Šeštajame pojūtyje" jis pasakoja apie berniuką, kuris gyvena ties gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio riba. Tai psichologiškas ir kartu metafiziškas filmas apie tai, kaip sunku susitaikyti su mylimo žmogaus mirtimi ir apie tai, kaip sunku mirusiesiems palikti gyvųjų pasaulį. Režisieriui pavyko išvengti holivudinio sentimentalumo ar patoso. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė tada dešimtmetis Halley Joelis Osmentas, jį matėme ir kituose filmuose. Bene patį geriausią savo vaidmenį suvaidino ir Bruce’as Willisas. Pasirodo, įrodyti, kad esi geras aktorius, ne taip jau ir sunku – pakanka atsisakyti žvaigždės manierų ir bent viename filme nebandyti gelbėti viso pasaulio.

Šią savaitę televizija pateiks daug blogio pavidalų. Nesulaukusi "Scanoramos" pabaigos, LNK (24 d. 22.35) nusprendė parodyti vieną jos filmų – Mikaelio Hafströmo "Blogį" (2003). Pagal autobiografinį Jano Guillou romaną sukurtas filmas nukelia į 6-ojo dešimtmečio Švediją ir rodo maištaujantį paauglį Eriką, kuris kenčia nuo nuolatinio savo patėvio mušimo. Kadangi Eriką išmeta iš visų Stokholmo mokyklų, vienintelė galimybė jam gauti brandos atestatą yra baigti privilegijuotą mokyklą-internatą, kuri garsėja aukštu mokymo lygiu ir griežta disciplina. Šioje mokykloje vyresniųjų klasių mokiniai atvirai ir niekieno nekliudomi terorizuoja ir visais būdais žemina jaunesniuosius. Galiausiai Erikas tam pasipriešina…

Paulo Schraderio filme "Naktinis darbas" (BTV, 18 d. 21.55) blogio taip pat yra visur. Filmo herojus – narkotikų tiekėjų kurjeris Džonas. Laikui bėgant grupės narių santykiai tapo beveik šeimyniški. Po daugelio metų vėl sutikęs didžiąją savo gyvenimo meilę Marianą, Džonas mano vėl atradęs gyvenimo prasmę. Bet Mariana miršta, o Džonas pasijunta spąstuose.

Schraderis – pirmiausia puikus scenaristas, jis bendradarbiavo su Martinu Scorsese, Brianu De Palma, Peteriu Weiru, tad akivaizdu, kad tapęs režisieriumi jis jaučia ir didžiulę pastarųjų įtaką. Man "Naktiniame darbe" įspūdingiausia atrodo tarsi iš nevilties, beviltiškumo ir nuovargio nuausta tiršta atmosfera, supanti Džoną, kurį puikiai vaidina vienas mano mėgstamiausių aktorių Willemas Dafoe.

Panaši atmosfera supa ir Edwardo Burnso gangsterių filmo "Atpildo diena" (LTV2, 21 d. 22.10) herojus – du brolius. Frensį Edward Burns) visi patyliukais kaltina dėl Šono (Elijah Wood) mirties, šis žuvo gindamas Frensį nuo gangsterio. Juolab kad Frensis neabejingas brolio našlei (Rosario Dowson). Tačiau netrukus ima sklisti kalbos, kad į mirusįjį labai panašus žmogus sukiojasi kaimynystėje. Kritikai priekaištavo režisieriui dėl pernelyg įmantraus stiliaus, bet aš visada prisimenu puikų Burnso debiutą "Broliai Makmalonai" ir laukiu kažko panašaus.

Jūsų – Jonas Ūbis