Įnoringoji "Karmen"

"Karmen" repeticijos akimirka

Svarbiausias šio sezono įvykis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – Georges’o Bizet operos "Karmen" premjera lapkričio 18 ir 19 dienomis. Pastatymą kūrė muzikinis vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierius Gintas Žilys, scenografijos ir kostiumų autorė Virginija Idzelytė, dirigentas Julius Geniušas, choreografas Dainius Bervingis, chormeisteriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė. Operoje dainuoja žymiausi Vilniaus ir Kauno solistai: Karmen – Inesa Linaburgytė, Rita Preikšaitė, Rūta Zaikauskaitė, Chosė – Algirdas Janutas, Audrius Rubežius, Eskamiljas – Vytautas Juozapaitis, Giedrius Žalys, Mikaela – Joana Gedmintaitė, Gitana Pečkytė, Aušra Cicėnaitė, kitas partijas dainuos Tomas Ladiga, Liudas Norvaišas, Gediminas Maciulevičius, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas, Jonas Lamauskas, Kristina Siurbytė, Gražina Miliauskaitė, Giedrė Juknevičiūtė, Ieva Vaznelytė.

Neeiliniam pastatymui vadovauti teatras pasikvietė dirigentą Gintarą Rinkevičių. Maestro pavardė puošia ne vieno garsių Europos koncertų salių ir operos teatrų afišas, todėl kauniečiai itin vertina jo pasiryžimą savo intensyviame kūrybiniame kalendoriuje atrasti laiko ir šiam pastatymui. "Džiaugiuosi šiame teatre tvyrančia gera, darbinga atmosfera. Tikiuosi, iki premjeros bus sėkmingai įveiktos visos sceninės ir muzikinės kliūtys", – šiek tiek kilstelėjo kūrybinės virtuvės uždangą G. Rinkevičius, pirmą kartą bendradarbiaujantis su Muzikinio teatro trupe. Maestro dažnai pabrėžia, kad opera jo kūrybinėje biografijoje užima tokią pat svarbią vietą, kaip ir dirigavimas simfoniniams koncertams. Pasak dirigento, "Karmen" – ypatinga opera: "Ją teko diriguoti dar 1998 m. Geteborge, vėliau Latvijoje, bet tai nebuvo pastatymai. Taigi šis darbas Kaune yra pirmasis tikras prisilietimas prie "Karmen". Dažnai sakoma, kad ji per daug populiari, bet manau, kad gera muzika negali būti neįdomi tik dėl to, kad per daug ir per dažnai skamba. "Karmen" – originali, geniali opera, kitos tokios nėra, ir aš džiaugiuosi, galėdamas dalyvauti dar vieną kartą įkūnijant šią nuostabią partitūrą."

Muzikos istorijoje G. Bizet geriausiai žinomas kaip vieno šedevro autorius. Jo operos populiarumas įrodė, kad kol kas nesukurta nieko geresnio, taip giliai atskleidžiančio paslaptingą moters prigimtį. Nekeista, kad režisierių Gintą Žilį šis veikalas domino ilgą laiką: "Mintį apie "Karmen" nešiojausi gal penkiolika metų, brandinau idėją, mąsčiau, kaip ją pateikti. Man vis atrodydavo, kad tie šios operos pastatymai, kuriuos matydavau teatruose, turėtų vadintis "Vargšas Chosė". Subanalinta istorija – temperamentinga moteriškė bando šokti ant stalo ir suvilioja vargšą kareivėlį, paskui pastūmėja jį į nusikaltimą".

Šiame pastatyme režisierius, anot jo paties, stengiasi pateikti "Karmen" tokią, kokią ją ir sukūrė Bizet: "Karmen – neeilinė, ypatinga, nebūtinai sektina herojė, specifinė, netikėta, neįprasta asmenybė. Prasidėjo viskas dar P. Mérimée pateiktu jos portretu, bet kompozitoriaus Karmen kitokia. Mano manymu, tiksliausiai ją atskleidė kino filme režisierius F. Rossi. Kadaise pamatytas šis filmas tiesiog šokiravo mane tuo, kad kine opera "Karmen" yra toks tikras kūrinys savo jausmais, situacijomis, herojų santykiais, vaizdais, kad jį galima perskaityti būtent taip. Tai iš tikrųjų opera apie Karmen.

Filmas įžiebė viltį, kad ir teatro scenoje galima parodyti Karmen, kokią savo partitūroje nutapė Bizet – be daugybės laikui bėgant ją apnikusių operinių štampų. Yra prasmės statyti, nes iki šiol daugelis matytų pastatymų kėlė klausimą, apie ką ši opera ir kodėl ji vadinasi "Karmen".

Bizet operą parašė idealia, išvinguriuota, apskaičiuota muzikine dramaturgija, su logišku finalu – mirties scena koridos fone. Muzika – ne tik puiki melodija, tai audrinantis jausmas. Daug kartų klausydamas šios muzikos, stebėdamasis, kodėl kompozitorius akcentus sudėliojo būtent taip, atrandi atsakymus. Todėl labai logiški tampa Bizet operoje panaudoti kalbami dialogai. Taip jis atskyrė reikšmingiausius dalykus – dialogai natūraliau skamba išsakomi kalbant, o muzika perkelia į emocijų sferą, ten, kur žodis bejėgis, kur veriasi neaprėpiama jausmų paletė. Karmen gyvenimas – korida. Čia sprendimus reikia daryti staigiai, tą pačią akimirką, dažnai kraštutinius, lengvo kelio neieškant. Karmen nėra tradicinė moteris, čigonės siekiamybė – jos laisvės supratimą atliepiantis, o gal ir ją pačią gerokai lenkiantis partneris. Bet tokio ji neranda, tad ir pasirinkimas logiškas – mirtis."

Pastatymui Kaune buvo pasirinkta originali kompozitoriaus Bizet partitūra su kalbamais dialogais, beje, pastaruoju metu ji tampa vis populiaresnė nei daugelį metų dažniau interpretuota E. Guiraud redakcija. Be abejo, gausybė Bizet operos "Karmen" pastatymų yra našta kiekvienam režisieriui, naujai bandančiam kurti Karmen paveikslą. Kad ir kiek jis būtų spalvinamas, jo esmė ta pati – "Karmen" yra intriguojanti, stebinanti ir jaudinanti.

Neeilinis šis pastatymas ir žymiai Lietuvos teatro dailininkei Virginijai Idzelytei. Sudėtinga rasti naujų scenografinių sprendimų vienai dažniausiai statomų operų pasaulyje. Nedidelė Kauno teatro sceninė erdvė gal ir trukdo atsiverti neribotai fantazijai, tačiau kartu diktuoja originalius meninius atradimus. Šiam operos pastatymui pasiūta daugiau nei 200 kostiumų, žiūrovai, įpratę matyti keliskart persirengiančius solistus, šiame pastatyme išvys net keturis skirtingus choro kostiumų variantus, ką jau kalbėti apie nuostabaus grožio koridos dalyvių ir žiūrovų aprangą. V. Idzelytė sumanė įdomų pagrindinių scenografijos detalių žaismą – grandiozinės scenografinės konstrukcijos važinės ant ratukų ir galės vertis viena į kitą. Ir jos bus ne tik vaizdinės sceninės detalės, bet ir funkcionalios – artistai galės ant jų sėdėti, vaikščioti.

Operoje pagrindines partijas dainuosiantys žymūs Lietuvos solistai Inesa Linaburgytė, Algirdas Janutas, Audrius Rubežius, Vytautas Juozapaitis, Giedrius Žalys jau ne kartą dalyvavo "Karmen" pastatymuose (nors Lietuvoje V. Juozapaitis Eskamiljo partiją dainuos pirmąkart). O štai Karmen atlikėjoms kaunietėms solistėms Ritai Preikšaitei ir Rūtai Zaikauskaitei tai – svajonės įkūnijimas.

Šį pastatymą kitų metų sausio pabaigoje Kauno valstybinis muzikinis teatras ketina parodyti ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

KVMT inf.