Pagerbtas Konrado Kavecko atminimas

Lapkričio 2 dieną sukako 100 metų, kai gimė mūsų tautos pamėgtas muzikas – kompozitorius, chorų dirigentas, vargonininkas, muzikinės kultūros ir visuomenės veikėjas profesorius Konradas Kaveckas. Nors jo asmens dokumentuose buvo įrašyta jo gimimo data pagal senąjį kalendorių – spalio 21 diena, šią sukaktį minime visus metus dažnuose koncertuose.

Lapkričio 4 ir 5 dienomis K. Kavecko vardas pleveno gimtosiose Mažeikių krašto vietovėse, Tirkšliuose ir Mažeikiuose. Mažeikių rajono savivaldybė parodė didelę pagarbą savo kraštiečiui, išleisdama subtilų lankstinuką su rašytojo Juozo Nekrošiaus žodžiu, į iškilmes pasikviesdama žinomus Lietuvos muzikus, pažinojusius, dirbusius arba kitaip bendravusius su didžiuoju praėjusio šimtmečio Maestro, kurio muzika tebepuošia šio šimtmečio atlikėjų programas, yra laukiama ir maloniai sutinkama visų kartų klausytojų.

Po Mažeikių rajono mero Vilhelmo Džiugelio pasveikinimo, į mokslinės konferencijos tribūną kilo ir pranešimus perskaitė muzikologas Vaclovas Juodpusis ("Konradas Kaveckas – talentinga plačiašakė asmenybė"), profesorius Lionginas Abarius ("K. Kaveckas – dainų švenčių dirigentas ir mokytojas"), Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas Robertas Varnas ("Mes – profesoriaus K. Kavecko mokiniai"), Mažeikių muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas ("K. Kaveckas – Mažeikių muzikinio ir kultūrinio gyvenimo švyturys"). Šiltai sutikta savo tėvą prisiminė pianistė Cecilija Kaveckaitė-Jamontienė, pranešimo "Tėvų įtaka renkantis muziko kelią" tekstą atsiuntė laikraščio "Kaišiadorių aidai" redaktorius Jonas Laurinavičius, o pademonstruoti filmuoti kadrai konferencijos dalyviams priminė dar visai neseniai matytą Maestro asmenybę.

Šeštadienio rytas K. Kavecko gerbėjus sukvietė į Tirkšlių bažnyčią, kurioje buvo aukotos mišios jo atminimui. Joms pasibaigus, skambėjo sakralinė muzika: giedojo tirkšliečių choras, žodį tarė muzikologas V. Juodpusis. Po to nuskambėjo R. Grušo vadovaujamo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišraus choro "Draugystė" atliekami K. Kavecko, J. Haydno ir kitų autorių kūriniai. Po šių iškilmių Tirkšlių bažnyčios šventoriuje buvo pašventintas paminklinis akmuo kompozitoriaus K. Kavecko gimimo 100-osioms metinėms. Pasisvečiavę K. Kavecko gimtuosiuose Tirkšliuose, daugelis grįžo į Mažeikius, kur laukė trijų chorų solidi muzikinė programa Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro Didžiojoje salėje – tai Pirmasis sakralinės ir pasaulietinės chorinės muzikos festivalis, skirtas šiai iškiliai datai.

Darniu skambesiu klausytojus vėl žavėjo R. Grušo vadovaujama "Draugystė", pažėrusi dar daugiau K. Kavecko kūrinių, tarp jų ir šiam chorui kompozitoriaus dedikuotą dainą "Neužmirštuolė gėlė" pagal Maironio eiles. Kamerinės sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės choras "Aukuras" (vadovas A. Vildžiūnas, dirigentas T. Ambrozaitis), atlikdamas M.K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, C. Francko, J. Tamulionio kūrinius, taip pat spiričiuelius, greitai surado kontaktą su klausytojais. Itin didžiulio pasigėrėjimo suteikė profesoriaus P. Bingelio vadovaujamo Kauno valstybinio choro (dirigentas A. Mišeikis, koncertmeisterė B. Andriuškevičienė) atlikta solidi programa, sudaryta iš keliolikos vien tik K. Kavecko kūrinių: žavėjo ne tik nuostabios jo sukurtos giesmės, bet ir melodingos chorinės dainos, klausytojus sugrąžinusios į netolimą praeitį. Šio choro atokvėpio minutėmis kaveckišką programą turtino ir solistė Aistė Širvinskaitė, įspūdingai padainavusi "Pavasarį" (E. Mieželaičio eilės), "Tavo medžio atžalos" (A. Maldonio eilės), "Žemė" (V. Palčinskaitės eilės) ir prieš 70 metų sukurtąją "Na tai kas" (K. Grigaitytės eilės). Tai buvo tikrai atmintina.

Beje, K. Kavecko muzikos gerbėjus nudžiugino žinia, kad artimiausiu metu viena Mažeikių gatvė bus pavadinta jo vardu, kad atskiru leidiniu bus išspausdinti konferencijoje skaityti pranešimai, gal sulauksime ir solidesnės apimties monografijos, aprėpiančios visą K. Kavecko kūrybinį palikimą, įvertinančios jo, kaip kūrėjo ir atlikėjo, nuopelnus mūsų šaliai, jos muzikinei kultūrai.

Juozas Venckūnas