Teatras

Naujosios dramos akcija’05

iliustracija

Tarptautinis teatro ir dramaturgijos festivalis "Naujosios dramos akcija ’05" šįmet vyks gegužės 21 – birželio 10 d. Akcijos pavadinimas "Pasikėsinimai: 4 scenarijai" – neatsitiktinis. Anot Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro vadovo Audronio Liugos, mūsų laikais pasikėsinimas yra ne tik kriminalinis, bet ir psichologinis, socialinis, politinis aktas: "Pasikėsinimas gali būti prievarta ir kartu gundymas, siūlantis kitokio gyvenimo galimybę. Socialiniai, politiniai ir kultūriniai reiškiniai virsta prekiniais ženklais, kurie mus atakuoja kasdien. Standartiniai sėkmės simboliai kėsinasi į mūsų tapatumą. Pastangos atitikti sėkmės standartus virsta pasikėsinimais į save. Galima išeitis – atsiriboti nuo jų, persikelti į kitą krantą arba pereiti į kitą visuomeninio gyvenimo pusę".

Kiekvienas pasikėsinimas slepia intrigą, kuri gali turėti įvairius scenarijus. Akcijos organizatoriai pateikia keturis, jiems atstovauja lietuvių, britų, vokiečių ir olandų autoriai. Šie scenarijai ne tik jaudina, kamuoja, juokina, bet ir kelia gyvybiškai svarbius klausimus apie pasaulį, kuriame gyvename.

Akcijos programa pateiks nemažai siurprizų. Visų pirma – dvi festivalio prodiusuojamas lietuvių kūrėjų premjeras. Akcijos atidarymui parengtas naujausios Mariaus Ivaškevičiaus pjesės "Artimas miestas" pastatymas, o renginį užbaigs vienos žymiausių šiuolaikinio teatro grupių "ZT Hollandia" pirmasis pasirodymas Baltijos šalyse. Taip pat bus parodytas premjerinis režisieriaus Cezario Graužinio vadovaujamos "cezario grupės" spektaklis pagal britų dramaturgijos žvaigždės Martino Crimpo pjesę "Pasikėsinimai į ją" bei dvi skirtingos šiuolaikinės vokiečių dramaturgijos lyderės Dea Loher pjesių "Nekalti" bei "Klaros santykiai" interpretacijos, kurias pristatys režisieriai Gintaras Varnas ir Agnius Jankevičius.

Naujos Mariaus Ivaškevičiaus pjesės "Artimas miestas" pagrindu tapo tikras įvykis, aprašytas Kopenhagos dienraščio kriminalinėse žiniose. Viename šio miesto bute policija rado moters lavoną. Kurį laiką nepavyko nustatyti jos tapatybės, bet vėliau buvo aptiktas jos rašytas dienoraštis. Paaiškėjo, kad moteris gyveno dvigubą gyvenimą: vieną Malmėje, kitą Kopenhagoje. Malmėje ji turėjo šeimą, vyrą ir keletą vaikų. Tačiau kartkartėmis vis išvykdavo į Kopenhagą, ten vartodavo narkotikus ir versdavosi prostitucija. Dramatiška šeimos gyvenimo istorija pjesėje "Artimas miestas" susipina su populiarių skandinaviškų pasakų personažų Karlsono ir Undinėlės komentarais. Jie abu dalyvauja žmonių gyvenimo peripetijose ir stengiasi juos gelbėti, bet patys tampa tragikomiškomis jų aukomis. M. Ivaškevičiaus pjesė – universali psichologinė drama, kurios veiksmas vyksta Skandinavijoje, tačiau kartu tai ir žvilgsnis iš Lietuvos į Europą, bandymas suprasti, kokie procesai mūsų laukia netolimoje ateityje, o galbūt net jau dabar.

Spektaklio režisierius Marius Ivaškevičius, scenografė Marta Vosyliūtė, kompozitorius Giedrius Puskunigis. Vaidina Airida Gintautaitė, Dalia Overaitė, Vytautas Anužis, Arvydas Dapšys, Vesta Grabštaitė, Egidijus Bakas, Ramūnas Cicėnas.

Vieno iš šiuolaikinės britų dramaturgijos lyderio Martino Crimpo pjesė "Pasikėsinimai į ją" – tai drąsus dramaturginis eksperimentas. Čia nėra tradicinio siužeto, nėra ir personažų, kurie pasirodytų scenoje. Pjesė padalyta į 17 skirtingų scenarijų, kuriuose vaizduojama neegzistuojanti herojė Anė – mūsų dienų pasaulio tragedijų, baimių, troškimų ir bandymų jį pakeisti įsikūnijimas. Neegzistuojančią Anę apibūdinantys pašnekesiai primena tai gatvės pokalbį, tai konferencijos diskusiją, tai reklamos transliaciją. Žmonės domisi Anės gyvenimu, nes "tai kelia gyvybiškai svarbius klausimus apie pasaulį, kuriame gyvename". "Cezario grupės" spektaklis yra naujas įdomiausių pastarųjų metų lietuvių teatro debiutantų kūrybinis iššūkis. Penki jauni aktoriai, kuriems vadovauja režisierius Cezaris Graužinis, toliau tyrinėja "vaizduotės teatro" galimybes, pagrįstas principu, jog spektaklis vyksta ne scenoje, o žiūrovų vaizduotėje. Trupė sėkmingai manipuliuoja žiūrovų vaizduote, ištrindama ribą tarp tikrovės ir fikcijos. Apeliuodami į šiuolaikinių masinių informacijos priemonių klišes, šįkart aktoriai provokuoja publiką pasitelkus vaizduotę užpildyti priešais esantį tuščią ekraną – susikurti individualią kiekvieno epizodo versiją, trumpą savo filmą. Kalba atlieka ypač svarbią funkciją – gyvas ir vaizdingas lietuvių, anglų, japonų ir serbų kalbų vartojimas reiškia ir mėginimą komunikuoti, ir komunikacijos neįmanomumą. Spektaklio scenografas Cezaris Graužinis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Martynas Bialobžeskis. Vaidina Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė, Julius Žalakevičius.

Dea Loher yra viena garsiausių jaunosios kartos vokiečių autorių. Jos pjesės statomos ne tik vokiškai kalbančių kraštų teatruose, bet ir daugelyje Europos bei Amerikos šalių. D. Loher gimė 1964 m. Bavarijos mieste Traunšteine, studijavo germanistiką ir filosofiją Miunchene. Po to keletą metų praleido Brazilijoje, o grįžusi į Vokietiją Berlyno menų aukštojoje mokykloje studijavo dramaturgiją. Nuo 1989 m. ji gyvena Berlyne ir yra nepriklausoma rašytoja. Pirmoji D. Loher pjesė "Olgos erdvė" buvo pastatyta 1992 m., nuo to laiko autorė beveik kasmet parašo po pjesę, kur rafinuotai susipina geidulingumas ir klasta, juokas ir mirtis. Dramaturgė yra gavusi daugybę Vokietijos ir užsienio apdovanojimų; dvejus metus iš eilės, 1993 ir 1994 m., teatro žurnalo "Theater heute" vykdomose Vokietijos teatro kritikų metinėse apklausose ji buvo pripažinta geriausia jaunosios kartos dramaturge. Žymiausios Dea Loher pjesės – "Adamas Geistas" (premjera 1998 m.), "Manheteno Medėja" (premjera 1999 m.), "Klaros santykiai" (premjera 2000 m.), "Nekalti" (2003 m.). Pjesės "Klaros santykiai" skaitymą akcijai rengia režisierius Agnius Jankevičius, "Nekalti" – režisierius Gintaras Varnas (skaitymai vyks birželio 3–4 d. Menų spaustuvėje). Birželio 3 d. 11 val. "Meno forte" Dea Loher rengs seminarą lietuvių ir latvių dramaturgams, skirtą veikėjo vidinio monologo technikai.

Festivalį baigs trupės "ZT Hollandia" spektaklis "Balsai". 1997 m. pagal Piero Paolo Pasolini ir Coro Herkströtero tekstus sukurtas spektaklis apkeliavo daugybę šalių ir festivalių, o 2000 m. buvo apdovanotas Naujosios teatro realybės prizu Taorminoje (Italija), kurį skiria Tarptautinė teatro kritikų asociacija. Aktorius Jeroenas Willemsas scenoje kuria keturis skirtingų šiuolaikinių lyderių portretus: politiko, nusikaltėlio, intelektualo ir pramonininko – žmonių, laikančių savo gniaužtuose šiuolaikinę visuomenę. Čia pat prie šios lyderių kompanijos prisijungia penktasis – degalinių "Shell" valdybos pirmininkas Coras Herkströteris, žarstantis populistinę demagogiją apie socialinę atsakomybę. "Balsuose" kandžiai ir įtaigiai perteikiamas populistine veidmainyste dangstomas politinis ir ekonominis cinizmas, susiliejantis su kriminaliniu pasauliu ir sukuriantis galingą bei klestinčią imperiją. Tačiau įdomiausia tai, jog visus šiuos žmones-balsus meistriškai įkūnija vienas aktorius, kuris, atstovaudamas penkiems po vakarėlio prie nusiaubto stalo likusiems herojams, sukuria įspūdingą aktorinio meistriškumo puotą jau žiūrovų akims ir ausims. Spektaklio režisierius Johanas Simonsas.

Birželio 11 d. kino centre "Skalvija" bus demonstruojamas trupės "ZT Hollandia" ir Johno Simonso TV filmas "Sentimenti".

"Naujosios dramos akcijos ’05" partneriai ir rėmėjai – Lietuvos kultūros ministerija, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Goethe’s institutas, Britų taryba, "Intercult" (tarptautinio projekto SEAS programa), "THEOREM".

7MD inf.