Vešinti pučiamųjų tradicija

Diriguoja "Panevėžio garso" vadovas Remigijus Vilys

Balandžio 9–10 d. Panevėžyje vyko penktojo Lietuvos pučiamųjų orkestrų konkurso, organizatorių įvardyto vakarietišku terminu "čempionatas", finalas. Šį renginį jau penktą kartą organizavo Panevėžio miesto profesinio pučiamųjų orkestro "Panevėžio garsas" vadovas Remigijus Vilys, konkursas rengtas kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru. Panevėžyje laukta geriausių Lietuvos profesionaliųjų, meno, muzikos, bendrojo lavinimo mokyklų bei bendruomenių orkestrų. Balandžio 9 d. varžėsi A, B ir C kategorijų, balandžio 10 d. – D ir E kategorijų orkestrai. Kolektyvai į kategorijas buvo suskirstyti pagal tai, kurį iš organizatorių pateiktų privalomų kūrinių jie buvo pajėgūs pagroti. Kiekvienoje kategorijoje orkestrų pasirodymo eilės tvarka buvo nustatoma burtų keliu. Iš viso buvo laukiama 33 orkestrų, atvyko 31. Čempionatas akivaizdžiai parodė, kad pučiamųjų orkestrų nuosmukis, kurį šis žanras išgyveno prieš dešimt penkiolika metų, jau pasibaigė, pūtikų kolektyvai gyvuoja visoje Lietuvoje, o jų lygis kasmet pastebimai auga.

Renginį Panevėžio konservatorijos salėje atidarė čempionate nedalyvavęs Karsakiškio orkestras "Karsakiškio garsas" (vad. A. Fomenko). Vos metus gyvuojančio bendruomenės orkestro muzikavimo kokybė nuteikė labai optimistiškai. Šis orkestras akivaizdžiai pademonstravo pas mus iš Vakarų atėjusią ir vis labiau įsigalinčią tendenciją – merginų dalyvavimą pučiamųjų orkestruose. Pamažu atsisakoma ilgus metus pas mus įprasto instrumentų skirstymo į "vyriškus" ir "moteriškus" (daugelyje čempionate dalyvavusių orkestrų merginos grojo net trombonais ir tūbomis). Be to, "Karsakiškio garsas" parodė, kad Lietuvos pučiamųjų orkestrai, net ir vaikų, išnaudoja galimybes atnaujinti savo instrumentarijų ir papildyti jį kokybiškais vakarietiškais instrumentais.

Orkestrus vertino solidi komisija, pirmininkaujama olando Jacobo Dijkstos, Europos varinių pučiamųjų asociacijos (EBBA) prezidento. Komisijoje dirbo Lambertus Langeleris – EBBA projektų vadybininkas; Endelis Nögene – Estijos nacionalinės operos dirigentas, Estijos muzikos akademijos profesorius, jaunimo orkestro "Viruma" dirigentas; Valduras Liivas – Estijos kultūros specialistas; Pietas Visseris – Olandijos orkestrų dirigentas; Nicholas Ivoras Gothamas – kompozitorius ir džiazo atlikėjas, dirbantis ir Kanadoje, ir Latvijoje; Rimantas Giedraitis ir Kazimieras Daugėla – kompozitoriai ir aranžuotojai; Juozas Kirdeikis – Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausias specialistas; Remigijus Vilys – pučiamųjų orkestro "Panevėžio garsas" dirigentas (nedalyvavęs komisijos darbe paskutiniojoje E kategorijoje, nes joje pasirodė su savo vadovaujamu orkestru). Laikydamasi čempionato nuostatų komisija orkestrų klausėsi už širmos, taigi nematė pačių atlikėjų (išimtis – A kategorijos vaikų orkestrai), o čempionato vedėja neskelbė groti besiruošiančio orkestro pavadinimo.

Jaunasis trimitininkas iš Trakų – Marius Vasiulis

Orkestrų skirstymas į kategorijas pagal konkursinio kūrinio lygį yra seniai pagrįstas ir praktiškai naudojamas metodas. Kita vertus, ateityje gal vertėtų padidinti kategorijų skaičių ir atsižvelgti į orkestro sudėties tipą – mišrieji pučiamųjų orkestrai (beje, jie Vakarų šalyse taip pat diferencijuojami pagal daugelį sudėties ir paskirties požymių) turėtų dalyvauti kitoje kategorijoje nei vien varinių pučiamųjų orkestrai. Pastarieji konkurse sudarė gana didelę dalį, o kai kurie iš jų visiškai atitiko Vakarų šalyse paplitusį vadinamąjį brass band sudėties tipą. Apie A, B, C kategorijų orkestrų muzikavimo lygį galima pasakyti daug pagiriamųjų žodžių: grota palyginti "švariai", gana išraiškingai atlikti įvairiausi štrichai, tarp jų ir tie, kurie būdingi lengvajai muzikai, džiazui. Iš neigiamų tendencijų reikėtų paminėti kai kurių orkestrų siekimą priblokšti publiką forsuotu garsu ir ypač smarkiu mušamųjų trenksmu, tarsi šitaip būtų norima užmaskuoti pūtikų netikslumus. Ne veltui komisijos pirmininkas prieš apdovanodamas A kategorijos nugalėtojus pabrėžė, kad "muzika – tai ne vien technika, bet dar ir širdis" ir kad daugeliui orkestrų ypač reikia mokytis groti piano.

Čempionato rezultatų klausytojai laukė itin susidomėję. Iš visų kategorijų norėtųsi išskirti pirmąją – A ir profesionaliausiąją – E. A kategorijoje I vieta atiteko Rietavo miestelio orkestrui "Rietavo berniukai" (vad. A.K. Jankauskas), II vieta – Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo orkestrui (jis laimėjo ir diplomą už geriausią privalomo kūrinio atlikimą; vad. K. Dvaržeckis), o III vietos laimėtojas – Vilniaus "Santaros" vidurinės mokyklos orkestras (vad. L. Avižienis). A.K. Jankausko vadovaujamas kolektyvas akivaizdžiai išsiskyrė iš kitų tiek intonavimo tikslumu, darniu skambesiu, stiliaus pojūčiu, ansambliškumu, tiek ir tuo, ko neparodė – ne vienam kolektyvui būdingo šiurkštaus, forsuoto skambėjimo, net rėksmingumo. Manyčiau, kad būtent jo, o ne Sedos orkestro atliekamas privalomas kūrinys – H. Hutteno "Saksonijos bliuzas" – taip pat turėjo būti įvertintas kaip geriausias (jis, manding, labiausiai atitiko bliuzo stilių).

Po konkurso pasikalbėjus su vienu kitu vadovu teko įsitikinti, kad konkurse vis dar gajus labai abejotinas įprotis – į moksleivių (mėgėjų) orkestrą kviestis profesionalų iš kitų muzikinių institucijų. Visiškai dėsninga, jei šie muzikantai yra tos pačios mokyklos mokytojai – mokyklos orkestre gali groti ir mokiniai, ir jų pedagogai; bet jei "samdyti" profesionalai atvyko iš kitų įstaigų ar net kitų miestų – galima abejoti tokios konkurencijos sąžiningumu. Grįžtant prie "Rietavo berniukų" (pastebėjau ir kukliai pasislėpusių mušamaisiais grojančių mergaičių), reiktų pabrėžti, kad nė vienas "samdytas" muzikantas čia negrojo, taigi – pirmoji vieta šiam orkestrui buvo skirta daugiau nei pelnytai.

Rūdiškių muzikos mokyklos orkestro trimitininkai V. Remeikos nuotraukos

Antrąją čempionato dieną D ir E kategorijų orkestrai grojo Panevėžio bendruomenių rūmų salėje. E kategorijoje buvo galima įžvelgti dvi konkuruojančias orkestrų poras: "Panevėžio garsas" (vad. R. Vilys) ir kategorijos nugalėtojas Kauno "Ąžuolynas" (vad. V. Ramačiūnas) varžėsi dėl I ir II vietų, o trečiosios vietos laimėtoja "Palanga" (vad. V. Rekašius) ir "Šiauliai" (vad. V. Stankus) – dėl III ir IV vietų. Orkestrų muzikavimo kokybė buvo gan tolygi – galima spėti, kad komisijos balsams pasiskirsčius vos truputį kitaip, panevėžiečiai būtų galėję tapti nugalėtojais, o šiauliečiai – aplenkti "Palangą". Kad ir kaip ten būtų, antrąją čempionato dieną visi orkestrai klausytojams pateikė daug puikiai atliekamos geros muzikos.

B kategorijos I vieta skirta Kauno 1-osios muzikos mokyklos orkestrui (vad. G. Kubilius), II vieta – Grigiškių meno mokyklos orkestrui (vad. V. Šoch), III – Gargždų kultūros centro orkestrui "Gargždupis" (vad. B. Vaičius); C kategorijoje I vieta – Kauno technologijų universiteto orkestrui (vad. V. Norkus), II vieta – Vilniaus Broniaus Jonušo vardo muzikos mokyklos orkestrui (vad. R. Pašiūnas ir P. Dapšauskas), III vieta – Mažeikių rajono muzikos mokyklos orkestrui (vad. V. Alčiauskis); D kategorijoje I vieta – Kauno J. Gruodžio konservatorijos pučiamųjų orkestrui (vad. P. Tadaras), II vieta – Trakų rajono Vytauto Didžiojo gimnazijos ir meno mokyklos orkestrui (vad. A. Mišeikis ir T. Šileika), III vieta – Rūdiškių muzikos mokyklos orkestrui (vad. V. Filonovas).

Vertinant visą čempionatą ir prognozuojant Lietuvos pučiamųjų orkestrų ateitį, galima pasidžiaugti, kad tarp muzikuojančiųjų yra daug jaunimo, orkestrai imasi vis įvairesnio repertuaro, naudojasi originalia Vakarų autorių muzika pučiamųjų orkestrams. Problemiškas vis dar tebėra tautinio repertuaro klausimas. Apskritai repertuaras – labai plati ir aktuali tema, kurią reikėtų gvildenti atskirai. Visgi akivaizdu, kad mūsų orkestrai turi iš ko rinktis ir į ką lygiuotis. Pasak komisijos pirmininko, lietuvių lygis sparčiai kyla: Olandijoje pučiamųjų orkestrai tokios būklės, kokia dabar Lietuvoje, buvo maždaug prieš 25 metus, o sprendžiant pagal lygio augimą per pastaruosius metus, lietuviai olandus turėtų pavyti per penketą ar dešimtį metų. Gražių, šiltų žodžių (tiesa, ir kritikos) čempionato rengėjai bei muzikantai sulaukė ir iš kitų komisijos narių. Mums belieka prisidėti prie išreikštų vilčių, kad pučiamųjų orkestrų ateitis Lietuvoje tikrai šviesi.