Čiurlionio kvartetas savojoje Alma Mater

Balandžio 11 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje tvyrojo ypatinga atmosfera: į kamerinės muzikos vakarą šio žanro gerbėjus subūrė Čiurlionio kvartetas.

Muzikinei daliai buvo parinkti proginiam vakarui labai tikę nesudėtingi kūriniai (nuo M.K. Čiurlionio iki A. Piazzollos). Būtent vakaru, o ne koncertu derėtų vadinti šį kartą kvarteto parengtą programą – mat scenoje ne tik grota, bet ir šiltai su publika bendrauta, dalytasi prisiminimais iš studijų laikų, tiestos gijos tarp praeities ir šių dienų kvarteto istorijos, muzikuota ir su kvarteto narių atžalomis.

Tokio nuoširdaus, atviro bendravimo siekiama kiekviename naujo LMTA vykstančio ciklo "Absolventų kameriniai koncertai" renginyje. Ciklas sumanytas LMTA Kamerinio ansamblio katedros keturiasdešimties metų jubiliejui pažymėti, o jo dalyvius, programą ir bendrą nuotaiką sumaniai kursto šiuo metu katedrai vadovaujantis smuikininkas profesorius Petras Kunca. Pats būdamas nuoširdžiai atsidavęs kamerinei muzikai, dėmesiu šiam žanrui uždega ir kitus.

Klausantis balandžio 11-osios vakarą P. Kuncos pristatytų Čiurlionio kvarteto muzikantų Jono Tankevičiaus (I smuikas), Dariaus Dikšaičio (II smuikas), Gedimino Dačinsko (altas) ir Sauliaus Lipčiaus (violončelė), jų atviro bendravimo ir komplimentų kamerinei muzikai bei jos skleidėjams, nekilo abejonių, kad į šią sritį panirusieji yra ištikimi, stačiai užkietėję jos gerbėjai. O kas daroma iš širdies, tas pasiekia ir kitų širdis.

Tas randa atbalsį ir tarp augančios naujos pamainos: visų kvarteto narių atžalos vienaip ar kitaip jau dabar susiję su muzika, ir tos sąsajos – ne vien iš inercijos ar formalumo. Gyvas ryšis su muzika ir muzikavimo džiaugsmas skleiste skleidėsi tą vakarą scenoje pasirodžius jauniesiems smuikininkams Simui Tankevičiui ir Skaistei Dikšaitytei, rimtai į muzikanto kelią įsukusiam ir laurus tarptautiniuose konkursuose jau skinančiam gitaristui Sausiui S. Lipčiui, mažosios džiazo dainininkės amplua scenoje drąsiai pasirodžiusiai Miglei Tankevičiūtei.

Smagu buvo patirti iš Čiurlionio kvarteto ir jo vaikų sklindantį jaukų jaudulį ir tikrą kamerinio muzikavimo dvasią – nors Akademijoje, bet ne akademišką, o savą, lyg po savo stogu...

Skirmantė Valiulytė