Viską apimantis populizmas

Matias Faldbakken. "Turn off"

Balandžio 6 d., prieš pat "Populizmo" atidarymą, Dieteris Lesage ŠMC kavinėje skaitė pranešimą "Populizmas ir demokratija". Šis teoretikas pradėjo naują ŠMC veiklos ciklą – "ŠMC/Pokalbiai kavinėje". Pranešimo autorius akcentavo sąvokos įvairiapusiškumą bei daugiareikšmiškumą. Panašus įspūdis susidaro įžengus į šiuolaikinio meno "pripumpuotas" parodines erdves. Kolektyvinį (idėjine prasme) menininkų įsitraukimą į plačiai paplitusi fenomeną galima įvairiai interpretuoti.

Tarptautinio populizmo įspūdis dar labiau sustiprėja įvertinus tai, kad paroda rengiama ir kitose Europos sostinėse (Frankfurte, Osle ir Amsterdame). Taigi kūrinius galima skirstyti į bendro pobūdžio, aprėpiančius neblėstančias diskusijų temas ir vietos specifikos projektus, kadangi visi projekte dalyvaujantys miestai turi specifinių politinių, ekonominių ir meninių ypatumų.

Didžiojoje, "mozaikinėje", ekspozicijos dalyje apžvelgiama šiandienos populizmo situacija, kurios pagrindą sudaro politiniai veiksniai, priderinti prie visuomenėje vyraujančių lūkesčių bei emocinių dirgiklių. Parodoje dominuojančias politines temas lydi dokumentikai artimas videomenas.

Menininkų kritiškų vertinimų taikiniai – politiniai lyderiai, partijos, valdžios struktūros, – prieštaringai eksploatuoti Juano Perezo Agirregoikoa ("Aznar"), Jakobo S. Boeskovo ("Logiškas sprendimas"), Jeremy Dellero ("Atminties kibiras"), estų "Esto TV" ("Pasirink tvarką") ir kt. autorių darbuose, sklidini groteskiškų politinių agitavimų. Objektyvuota videoinstaliacijų medžiaga glaudžiai susijusi su žiniasklaida (dauguma minėtų darbų transliuoti per nacionalines televizijas). Žurnalistinio tyrimo principu vadovaujasi menininkė Petra Bauer (videoinstaliacija "Der Fall Joseph"). Savo filmu, paremtu tikrais faktais, autorė supriešina mases ir elitinę visuomenės dalį išryškindama įtakingų žmonių naudojimąsi savo padėtimi. Kritinį žiniasklaidos populizmo aspektą galima įžvelgti ir Wang Du darbe "The business". Trimatis kūrinys vaizduoja padidinto mastelio "vakarykštį" laikraštį – jo skelbiamos naujienos nebeaktualios, bet kartu išreiškiama mintis, kad žiniasklaidos įtakos plėtrai suteikiamos neribotos galimybės. Toks piliečių vertybinių nuostatų niveliavimas paverčiant juos vienalyte mase skatina savitus menininkų apmąstymus. Atsigręždami į paauglius, marginalius visuomenės veikėjus (pavyzdžiui, prostitucija besiverčiančius vyrus – Mauricio Diasas ir Walteris Riedwegas) ar įžymybių antrininkus (Matthieu Laurrete "Deją vu"), parodoje dalyvaujantys autoriai egzistenciškai ir konceptualiai išryškina įvairiausias žmogaus būsenas, asmenybės formavimosi aplinkybes. Tiesa, sociumo pajauta nebūtinai išreiškiama personažais. Susanne Jirkuff savo kūriniuose daugiausia dėmesio skiria gyvenamųjų rajonų ir miestų suvienodėjimui. Unifikuota miesto erdvė, o kartu ir joje apsigyvenusių žmonių potyriai eskaluojami sunorminto piešinio stiliumi. Tobias Zielony fotografijų cikle "Komendanto valanda" išryškina priemiesčių jaunuolių savirefleksiją. Nuotraukose supriešinama įtampa tarp jaunų žmonių saugumo ir jų pačių keliamo pavojaus beprasmiškai leidžiant laiką.

Priešingas nuotaikas sugestijuoja fotožurnalistiniai Otto Snoeko darbai, fiksuojantys žmonių sambūrius iš įvairių masinio susibūrimo vietų (sporto varžybos, muzikos festivaliai, atrakcionų parkai, paradai). Dėmesį menininkas sutelkia ne į renginį, o į publiką, kartu perteikdamas augantį laisvalaikio komerciškumą ir minios emocinį vienalytiškumą.

Iškilusias visuomenės problemas siūlo spręsti kompiuterinis Martino Le Chevallier suvienyto pasaulio ateities vizijos projektas. Darbe "Saugi visuomenė" įvairių kompiuterinių žaidimų vaizdai sujungiami su pompastiškai dėstomais pažadais apie gyvenimą be "didžiųjų baimių".

Antrosios parodos dalies kūriniuose vyrauja ne kolektyvinės, o specifinės vietos nuotaikos, pvz., vokiečių kilmės menininko Jenso Haaningo darbe. Neutralioje baltų sienų erdvėje menininkas, inspiruotas unifikuojančios globalizacijos metaforos, įrašė žodį "LIETUVA". Kūrinyje išryškinta tautinio populizmo idėja – užuomina į nacionalizmo ir ksenofobijos aktualumą mažose valstybėse. Vietinių problemų apmąstymais į parodos kontekstą įsilieja Nomedos ir Gedimino Urbonų projektas "Pro-testo laboratorija", aktualizuojantis dabartinę "Lietuvos" kino teatro situaciją: protestuojant prieš rinkos peripetijas privatizuotą pastatą siekiama grąžinti visuomenei. Tai interaktyvus komunikacinio pobūdžio projektas, į kurį kviečiama įsitraukti plačioji visuomenės dalis, norinti pareikšti savo protestą.

Intervencinio tipo ekspozicijos darbai didžia dalimi pagrįsti šiuolaikinės vartotojų kultūros poreikiais. Vartotojų ideologija pagrįsto "fasadinio" Haaningo ir Superflex projekto "Lankytojų skaičius" tema – parodos lankomumas. Praeivių dėmesį traukiantis skaitiklis fiksuoja parodos ekspansyvumą ir komercinę populizmo išorę. Sudaiktintai individų masei besipriešinančių danų menininkų Stigo Sjolundo, Ronny Hanssonu ir Jonasu Kjellgrenu darbas "Daniška žiurkė" – pasiūlymas iš karuselinės "velnio rato" perspektyvos apžvelgti parodos erdvę 360 laipsniu kampu. Į menininkų karuselę, skirtingai nei į pramogų parkų atrakcionus, vienu metu telpa tik vienas lankytojas.

Juslinę žiūrovo intervenciją skatina ir Cildo Meireleso kūrinys "Besikeičiantys". Parodos erdvėje atskirtas kambarys, į kurį patenkama savo noru, kelia smalsumą ir grėsmę. Talko milteliais nusėtos grindys, blanki žvakės šviesa ir po erdvę pasklidęs dujų kvapas manipuliuoja lankytojo fizine būsena, o izoliuotas dujų ir atviros liepsnos derinys iliuziškai kelia sprogimo grėsmę.

Persismelkus įvairiomis populizmo metodologijomis, sugretinančiomis meno ir žemiško gyvenimo potyrius, kyla noras (bent trumpam) nuo visko atsiriboti. Tokią alternatyvą siūlo olandų menininko Matiaso Faldbakkeno sufalsifikuotas kompiuterinis simbolis "Turn Off".