Menas niekam neskolingas

Norėdami visapusiškiau atskleisti menininko kūryboje gvildenamas problemas, spausdiname Mindaugo Navako kalbą, pasakytą gavus Baltijos Asamblėjos premiją meno srityje už pastarųjų trejų metų kūrybinę veiklą

Ponios ir ponai, gerbiami parlamentarai.

Supratęs kad išvengti šios kalbos nepavyks, pagalvojau, kad galėčiau tiesiog pridurti ką nors prie savo CV. Taigi: kai man buvo 14 ar 15 metų, tėvas nupirko ir pagarbiai pastatė svetainėje magnetolą, pavadintą pačios gražiausios Lietuvoje vietovės vardu – "Neringa". Ji buvo pagaminta Kauno radijo gamykloje, kuri buvo įsikūrusi ant aukšto Žaliakalnio šlaito stūksančioje buvusioje Prisikėlimo bažnyčioje, tikrai pačioje didžiausioje Pabaltijyje. Pradėjau sukinėti trumpųjų bangų ieškiklį, ketindamas magnetolą išbandyti. Staiga – stiprus basso ostinato ir galingas elektrinių vargonų gausmas – taaa – ta-ta-ta-taa – tai buvo Stevie Winwood. Tą pačią minutę užkibau. Netrukus į mano juostelę pateko "Good Vibrations", "Rubby Tuesday", "Penny Lane", "Wind Cryes Marry" ir daug kitų "gabalų". Tuoj pat iškilo klausimai – kodėl kai kurios radijo stotys taip blogai girdisi, kodėl negalima auginti ilgų plaukų, t.y. įvyko akistata su sistema, mano laimei, dažniausiai įgaudavusi groteskiškas, o ne tragiškas formas.

Gerokai vėliau, 1988-ųjų pavasarį, Pabaltijo skulptūros kvadrienalės Rygoje metu, estai jau dalijo mėlynai baltai juodus ženkliukus, prie Laisvės paminklo šurmuliavo neįprastai daug žmonių, o Vilniuje netrukus plačiai išskleidė sparnus Sąjūdis. Radijo gamykla išsikraustė iš Prisikėlimo bažnyčios, bet užtruko dar penkiolika metų, kol jai buvo grąžinta tikroji paskirtis. Tragišką 1991-ųjų sausį praleidau Seimo rūmuose, kur sutikau nuostabių žmonių. Mes vadinomės štabo apsaugos kuopa. Turbūt tai ir yra geriausia, ką esu gyvenime padaręs. Ir dar, turbūt dėl tos pačios priežasties, man labai patinka naikintuvai F-16. Vėliau, persivadinusiems komunistams laimėjus rinkimus, supratau, kad iš tikrųjų nežinomi Viešpaties keliai ir kad Jo humoro jausmas labai labai savotiškas. Paskui, nublokštas į pedagoginį darbą, aršiai bediskutuodamas su kolegomis, supratau, kad menas nėra nei "virš" nei " už", o juo labiau neturi būti kam nors įsipareigojęs ar jaustis kam nors skolingas. Priešingu atveju jis suburia kūrėjų vardą besisavinančių tariamai neįgalių žmonių grupes, kurių kūrybiškumas baigiasi užpildžius paraišką finansinei paramai gauti. Taip pat supratau, kad menininkai, panašiai kaip ir parlamentarai, turi pažiūras, nors kartais ir bando slapstytis. Štai kodėl aš visada balsuoju ir balsuosiu už dešinę pusę. Taigi, gerbiami parlamentarai, atidžiai stebėkite, kam duodate premijas.

Ačiū už dėmesį.

Mindaugas Navakas

2004 12 24, Ryga