Muzika

Naujos iniciatyvos jubiliejų proga

Muzikos ir teatro akademijos absolventų koncertas, skirtas Kamerinio ansamblio katedros keturiasdešimtmečiui

Vera Markova

2004–2005-ieji mokslo metai jau įpusėjo. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentams naujas pavasario semestras prasidėjo vasario 7 d. Tai reikšminga šios aukštosios mokyklos istorijos diena, mat 1933 m. vasario 7 d. Kauno muzikos mokykla tapo aukštąja muzikos mokymo įstaiga. Simboliška, kad ta pati diena pasirinkta naujo renginio – ciklo "Absolventų kameriniai koncertai" – pradžiai.

Pirmasis ciklo koncertas buvo skirtas dar vienam svarbiam įvykiui – LMTA Kamerinio ansamblio katedros, įkurtos 1964 m., keturiasdešimtmečiui. Katedros atsiradimo iniciatorius ir ilgametis jos vadovas buvo Lietuvos kvarteto altininkas prof. Jurgis Fledžinskas. Šias pareigas vėliau perėmė violončelininkas ir trombonininkas prof. Domas Svirskis, dar vėliau – Lietuvos kvarteto violončelininkas Romualdas Kulikauskas, o nuo 1996 m. LMTA Kamerinio ansamblio katedrai vadovauja žymus atlikėjas, smuikininkas, daug metų griežęs Valstybiniame Vilniaus styginių kvartete, didelę pedagoginę patirtį turintis profesorius Petras Kunca.

Per savo darbo praktiką P. Kunca į savarankišką kūrybinį gyvenimą išleido apie du šimtus LMTA absolventų, kurie nepamiršta mokytojo ir savosios Alma Mater. Toks abipusis ryšys pagimdė puikią idėją – suteikti LMTA absolventams galimybę koncertuoti jos rūmuose. Šiais metais numatyti dar trys absolventų kameriniai koncertai (artimiausias įvyks kovo 10 d.).

Beje, Kamerinio ansamblio katedros keturiasdešimtmečio sukaktis sutampa su tais pačiais metais įsteigtos LTSR Valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos laboratorijos (dabar – LMTA Muzikologijos instituto Muzikos teorijos ir istorijos skyrius) jubiliejumi. Šio jubiliejaus proga balandžio 14 d. LMTA bus surengta tarptautinė konferencija "Expression and criteria of chamber music and theatre", kurioje didelis dėmesys bus skiriamas kamerinės muzikos atlikimo problemoms.

Vasario 7 d. koncerto programa buvo sudaryta atlikėjų nuožiūra. Vakaro pradžiai smuikininkė Rima Švėgždaitė, kiekvieno šio koncerto kamerinio ansamblio dalyvė, ir pianistė Lina Vaitkuvienė pasirinko lenkų kompozitoriaus Aleksanderio Tansmano (1897–1986) Ariją iš ciklo "5 pjesės smuikui ir fortepijonui". Sodrių fortepijono akordų lydima išraiškinga smuiko kantilena sukūrė jaukią kamerinę atmosferą.

Abi atlikėjos tik prieš pusmetį ėmė groti duetu, tačiau jau matyti išryškėjęs vieningas abiejų interpretacinis požiūris į subtiliausius muzikos nuotaikos pasikeitimus. Kiti dueto atlikti kūriniai – W.A. Mozarto Sonata smuikui ir fortepijonui G-dur, K. 301, ir F. Schuberto Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 1, D-dur, op. 137, D. 384, – priklauso kamerinės muzikos aukso fondui. Pažymėtinas geras atlikėjų skonis interpretuojant įvairių stilistinių epochų muziką, didelis dėmesys artikuliacijos ir tempo niuansams.

Po dueto pasirodymo klausėmės kitokios sudėties kamerinio ansamblio – trio. Skambėjo J.S. Bacho Sonata smuikui ir basso continuo Nr. 3, c-moll. Duetui talkino violončelininkė Roma Jaraminaitė. Keturių kontrastingų dalių (Adagio, Presto, Affettuoso, Vivace) kūrinys priminė šio tipiško baroko epochos žanro specifiką ir žavesį.

Koncerto programoje atsirado vietos ir lietuvių kompozitorių kūrybai. Jono Švedo Baladė birbynei ir kanklėms, pirmą kartą koncerto metu kanklių ir smuiko atliekama, sužėrėjo naujomis spalvomis. Kanklininkė Jolanta Babaliauskienė ir smuikininkė Rima Švėgždaitė įtikino, kad naujas tembrinis sprendimas gali labai praturtinti interpretaciją, suteikti jai naujų bruožų, atnaujinti kūrinį iš vidaus. Beje, birbynės partija, griežiama smuiku, nėra naujovė (abu instrumentai – netransponuojantys, jų diapazonas su tam tikromis išlygomis sutampa, tad atitinkamai pakoregavus artikuliacijos ir štrichų nuorodas tą patį kūrinį galima atlikti dviem variantais – juk ir birbynininkai sėkmingai pritaiko savo instrumentui kai kuriuos kūrinius smuikui).

Puiki dovana Astoro Piazzollos kūrybos mėgėjams – tango ritmais viliojantis rafinuotos frazuotės kūrinys "Chau Paris", fortepijono ir smuiko dueto atliktas nuotaikingai, su lengvo flirto ugnele.

Koncertą duetas užbaigė dar vienu praėjusio amžiaus kompozitoriaus opusu – Jule’o Styne’o (1905–1994) "The thinngs we did last summer I’ll remember all winter long". Kūrinį muzikantės atliko su užkrečiamu jaunatvišku polėkiu.

Pristatydamas programą koncerto vedėjas prof. Petras Kunca kalbino kiekvieną atlikėją, primindamas publikai jų studijų laikus, paminėdamas įdomių faktų (pavyzdžiui, Rima Švėgždaitė anksčiau griežė duetu su pianistu Rimvydu Kisevičiumi, dabar jis – Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkas). Buvo paminėti ir kiekvienos laimėjimai, klausta, kodėl po kelių metų atlikėjos ateina koncertuoti į Akademiją, kokios patirties pasisemia muzikuodamos kartu, ką atranda atlikdamos vieną ar kitą opusą, kokie jų ateities planai.

Tokie pokalbiai – ir trumpas atokvėpis atlikėjoms, ir klausytojų pažintis su menininkais – LMTA absolventais. Tai lyg savotiški menininkų "sugrįžimai" į savąją Almą Mater. Juk po studijų bendramokslius likimas dažniausiai išskiria, kiekvieną skirtingais keliais nuveda: įvairūs darbai, šeima, kasdieniai rūpesčiai...

Beje, Rima Švėgždaitė išsakė vieną pagrindinių grįžimo prie aktyvios koncertinės veiklos motyvų. Pasirodo, pasibaigus studijoms, kurių metu atlikėjai nuolat muzikuoja, ir pradėjus savarankišką veiklą, neretai tiesiog trūksta muzikos, trūksta bendro muzikavimo džiaugsmo. Tad džiaugtasi, kad nuo šiol LMTA surado puikią galimybę absolventams koncertuoti jos patalpose, kviečia parengti koncertinę programą, tobulinti studijų metu įgytus gebėjimus, plėsti repertuarą. Kamerinio ansamblio katedros iniciatyvą žada perimti ir kitos LMTA katedros. Prof. Petras Kunca turi daug gerų idėjų – "sugrįžtantieji" galėtų surengti savo koncertinio gyvenimo nuotraukų parodą, pasinaudoti galimybe Kongresų rūmų Kamerinėje salėje žiūrėti videoįrašus...

Vasario 7-osios Absolventų kamerinis koncertas buvo pirmasis tokio pobūdžio muzikinis renginys, tačiau labai savitas, apgaubtas intymumo aura: nuoširdžiam, atviram (ir atlikėjų, ir klausytojų) bendravimui palanki nedidelės salės aplinka, visų širdis sujungianti kamerinė muzika, tiek absolventams, tiek pedagogams brangūs prisiminimai, profesionalus ir jautrus tikslingai parinktos muzikos atlikimas... Nerėksminga kamerinė muzika, kviečianti nuolat skubantį šių dienų klausytoją įsiklausyti ir į save, galėtų būti jam tikra atgaiva. Belieka palinkėti, kad ši nauja tradicija, pradėta LMTA pedagogų ir absolventų, sėkmingai gyvuotų ir susilauktų didesnio visuomenės dėmesio.