Festivalio nuojauta

"Šnipas"

Nors Berlinalė prasidės tik rytoj, Berlyne jau tvyro festivalio nuotaika. Ji – ir miestą papuošusiuose filmų plakatuose, ir daugybėje ties Potsdamo aikšte susigrūdusių furgonų su įvairiausia aparatūra, ir net pustuštėse spaudos centro patalpose. Pirmąkart atsidūriau čia dieną anksčiau, todėl nustebau nepamačiusi besibūriuojančių kolegų, neišgirdusi įvairiakalbio gausmo. Kad netrukus prasidės festivalis, labiausiai liudija prie kasų nutįsusios eilinių žiūrovų eilės. Vieni įdėmiai studijuoja reklamą, kiti žvalgosi į stendus, kuriuose yra ir jau išbrauktų filmų – tai reiškia, kad bilietai į filmą parduoti.

Turbūt, kaip ir anksčiau, sunkiausia bus patekti į festivalio retrospektyvines programas. Vienas tokių įvykių – naujai vokiečių rekonstruotos Sergejaus Eizenšteino "Šarvuočio "Potiomkino" versijos pristatymas, pažymintis filmo sukūrimo 80-metį ir jame rodomų įvykių 100-metį. Rekonstruotoje versijoje bus atkurti originalūs rusiški užrašai ir net įvadinė Levo Trockio kalba, pristatanti filmą. Ši filmo versija rodyta Vokietijoje 1926 m., todėl ir dabar ją lydės muzika, kurią "Šarvuočiui "Potiomkinui" 1926 m. sukūrė Edmundas Meiselis. Vokiečių kino istorikai teigia, kad būtent ši muzika ir prisidėjo prie pasaulinės filmo sėkmės. Dabar ją filmui pritaikė Helmutas Imigas ir Lotharas Proxas. Imigas ir diriguos "German Film Orchestra Babelsberg".

Specialioje naujojo kino Forumo peržiūroje bus parodyta restauruota pilna 1980 m. Michaelo Cimino sukurto filmo "Dangaus vartai" ("Heaven’s Gate") versija. Šis antivesternas kadaise buvo laikomas viena didžiausių amerikiečių kino nesėkmių, nulėmusių tolesnį talentingojo režisieriaus likimą. Tačiau ir valanda sutrumpintas filmas , parodytas 1981 m. Kanų kino festivalyje, prancūzų kritikų iki šiol minima kaip vienas didžiausių kino įvykių. 1982 m. pilna filmo versija buvo rodyta Venecijoje ir 1983 m. Berlyne, tačiau kino teatrų ji taip ir nepasiekė. Brangus, net 100 milijonų JAV dolerių kainavęs filmas sužlugdė garsiąją kino studiją "United Artists", 1919 m. įkurtą Charley Chaplino, Mary Pickford, Douglaso Fairbankso ir Davido W. Grifitho.

Deja, finansinė filmo nesėkmė vis dar gali nulemti menininko likimą. Traukinyje į Berlyną skaičiau Varšuvoje įsigytą naują žurnalo "Polityka" numerį. Jame konstatuojama, kad pernai Lenkijoje buvo sumušti visi kino lankomumo rekordai, nes kino teatruose apsilankė net keliais milijonais daugiau žiūrovų. Tačiau tarp populiariausių filmų beveik neliko vietos lenkiškiems. Savaitraštis pateikia kelis skaičius, kurie tiesiog šiurpina. Pavyzdžiui į pernai "Kino pavasaryje" rodytą filmą "Paliesk mane" visoje Lenkijoje buvo parduoti tik 842 bilietai, į "Vilniaus pavasaryje" pristatytą Wiktoro Grodeckio "Nepasotinamumą" – 8269, į šiemet Berlinalės "Panoramoje" pristatomą Małgorzatos Szumowskos filmą "Svetimos"– 12853. Beje, pagrindinį vaidmenį filme kūrė Małgosia Bela – viena populiariausių Vakaruose lenkų topmodelių, bet pasirodo, kad ir tai nebuvo reklaminis pretekstas filmui išgarsėti. Lenkų kinematografininkai kaltina platintojus, nesugebančius pasiekti tikrųjų filmo adresatų, ir pernelyg piktai apie lenkų filmus rašančius kritikus.

Didžioji festivalio retrospektyva šiemet skirta kino dailei. Ji vadinasi "Schauplätze, Drehorte, Spielraume (Settings, Locations, Scenes). Production Design + Film". Tačiau ši labai įvairialypė retrospektyva yra ir parodos pretekstas: vienas garsiausių ir įtakingiausių kino dailininkų Kenas Adamas parodoje pristatys Stanley Kubrickui kurtus projektus, o retrospektyvoje bus parodyti ir Adamo su Kubricku kurti filmai (jų bendradarbiavimas truko kelis dešimtmečius).

Vartydama retrospektyvos programą pagalvojau, kad kartais gal ir be reikalo skundžiamės savo žiūrovų neišprusimu, nes Lietuvoje nuolat rodomi bent jau keli šios retrospektyvos filmai – Andrejaus Tarkovskio "Aukojimas", Rainerio Wernerio Fassbinderio "Veronikos Fos ilgesys", Wolfgango Becherio "Viso gero, Leninai", – kiti filmai prieinami videokasečių pavidalu. Retrospektyvos programoje aptikau ir dar vieną lietuvių sinefilams pažįstamą pavardę: pernykščio festivalio "Tylos garsai" svečias Aljoscha Zimmermannas ir jo ansamblis garsins vieną rečiausių retrospektyvos filmų – ankstyvąjį Fritzo Lango trilerį "Šnipas" ("Spione", 1927–1928).

Lietuviškų pavardžių šiemet gausu ne tik tarp profesionalų ir kritikų, bet ir tarp Berlinalės talentų stovyklos dalyvių. Ieva Biliūnaitė, Ramunė Čekuolytė, Dalia Survilaitė, Liuda Drižytė, Tomas Tamošaitis ir Lukas Trimonis beveik savaitę galės klausytis garsių kino kūrėjų paskaitų bei mokytis labai specialių dalykų, nes pagrindinės šiųmetės stovyklos temos yra kino dailė (Production Design) ir įvairūs filmo muzikos bei garso aspektai. Taip pat jie susipažins su naujomis kino technikomis, kino rinkodaros bei scenarijų rašymo gudrybėmis. "Berlinale Talent Campus" katalogas prasideda pasaulio žemėlapiu, kuriame nurodyta, kiek dalyvių pakviesta iš atskirų šalių. Iš Lietuvos – šeši, iš Latvijos ir Estijos – po du, iš Rusijos – penki, Bosnijos – vienas, Portugalijos ir Honkongo – po tris. Sprendžiant iš šio žemėlapio, daugiausia jaunųjų talentų yra D. Britanijoje (atvyksta net 55) ir JAV (atrinkti 45). Tačiau kas iš tikrųjų dabar lemia pasaulio kiną, manau, atskleis Berlinalė. Rytoj – jau pirmoji peržiūra. Šventė prasideda.