"Skalvijos" kino centre – kultiniai skirtingų kartų filmai

Visi girdėjo posakį "kultinis filmas", tačiau iki šiol netyla ginčai, kas iš tikrųjų jis yra. Ar tas, kuris labiausiai atspindi savo laiką? Tas, kuris labiausiai atitinka kurios nors kartos idealaus filmo modelį? Tas, kuriame sutilpo būdingiausi populiaraus filmo požymiai?.. Tačiau kritikai sutaria, kad kiekviena karta turi savo kultinius filmus. Deja, Lietuvoje vis dar nėra nei kino kulto, nei jo ritualų, todėl "Skalvija" paprašė kino kritikų įvardyti filmus, kurie, jų galva, gali pretenduoti į kultinių rangą. Pasirinkimą ribojo vienas Lietuvos sąlygomis svarbus faktorius: ar yra kino kopija. Šalyje, kuri bene vienintelė Europoje neturi nacionalinės filmotekos, kino teatre parodyti visų laikų ir šalių kultinius filmus "Kasablanka" ar "Pilietis Keinas" galima tik svajoti.

Sausio 28–31d. "Skalvijos" kino centre bus parodyti septyni filmai, parinkti į "Skalvijos" kvietimą atsiliepusių kritikų. Nijolė Andrijauskienė pasirinko Milošo Formano filmą "Skrydis virš gegutės lizdo" ("One Flew Over the Cuckoo’s Nest", JAV, 1975) – "Oskarais" apdovanotą Keno Kesey romano ekranizaciją, kurioje vieną geriausių savo vaidmenų sukūrė Jackas Nicholsonas. Jo herojaus, psichiatrinėje ligoninėje atsidūrusio maištininko, frazė "Aš bent jau pabandžiau pabėgti" tapo ne vienos kartos devizu. Rūta Birštonaitė savo kultiniu filmu laiko gruzinų režisieriaus Otaro Joselianio juostą "Gyveno strazdas giesmininkas" ("Igo šašvi mgalobeli", 1971). Joje parodyta viena jauno Tbilisio muzikanto diena. Filmo herojaus gyvenimas kupinas nepailstamos veiklos: susitikimų su draugais, įvairiausių – dažniausiai svetimų – reikalų tvarkymo. "Strazdui giesmininkui" atrodo, kad vieną dieną jis pradės gyventi sau. Tačiau tai tik iliuzija. Vaidas Jauniškis pasiūlė bene dažniausiai prisimenamą ir cituojamą 9-ojo dešimtmečio sovietų filmą – Romano Balajano "Skrydžiai sapnuose ir tikrovėje" ("Polioty vo snie i najavu", 1982). Olego Jankovskio suvaidintas gyvenimo krizę išgyvenantis trisdešimtmetis, besiblaškantis tarp dviejų moterų, įkūnijo ne vieną "prarastosios stagnacijos kartos" bruožą. Beje, šiame filme epizodiniu vaidmeniu debiutavo garsusis Olegas Menšikovas. Rūta Oginskaitė išskyrė kontroversiškąjį Nagisos Oshimos filmą "Jausmų imperija" ("Ai No Corrida"/"L’Empire des sens", 1976). Jo režisierius septynerius metus teisėsi dėl kaltinimų obsceniškumu ir pornografija. Filmo pagrindas – reali istorija, sukrėtusi 4-ojo dešimtmečio Japoniją, o jo herojė – savo meilužį nužudžiusi prostitutė Sada – yra naujųjų laikų japonų mitologijos veikėja, apie ją iki šiol kuriami filmai. Rasai Paukštytei svarbus pasirodė kultiniu režisieriumi vadinamo Jimo Jarmuscho "Negyvėlis" ("Dead Man", JAV, Vokietija,1996). Veiksmas nukelia į XIX a. vidurį. Johnny Deppo vaidinamas Viljamas Bleikas keliauja į JAV vakarus. Pakeliui jis sutinka indėną, kuris yra įsitikinęs, kad naujasis draugas – garsus anglų poetas vizionierius. Aplinkybių verčiamas Bleikas tampa žudiku, žmogumi, kurio kūniškasis pavidalas pamažu liaujasi egzistavęs. Živilė Pipinytė prisiminė vieną populiariausių 7-ojo dešimtmečio filmų – Egipte sukurtą melodramą "Juodi akiniai" (rež. Husam Edin Mustafa, 1964). Filmas apie viskuo nusivylusią merginą, kuri į gyvenimą demonstratyviai žvelgia pro juodus akinius, paveikė ir to laikotarpio madą, nes egiptiečių kinas tada populiarumu prilygo indų filmams. "Juodi akiniai", be abejo – kičo "grynuolis". Lino Vildžiūno išrinkta vengrų režisieriaus Istvano Szabo juosta "Pulkininkas Redlis" ("Colonel Redl"/"Redl ezredes",Vengrija, Austrija, Vokietija, 1984), nors nukelia į XX a. pradžią, yra aktuali ir tragiška. Jos herojus – realiai egzistavusi asmenybė. Darbštumas, kalbų mokėjimas ir lojalumas iškėlė pulkininką Redlį (Klaus Maria Brandauer) į Austrijos ir Vengrijos imperijos elitą. Tačiau jis nuolat priverstas slėpti savo homoseksualumą. Tapęs šantažo auka, jis pasirenka savižudybę... Skirtingos istorijos, skirtingi filmai, tačiau juos sieja ištikima žiūrovų ir vertintojų atmintis. Filmas yra gyvas, kol kas nors jį prisimena ir nori dar kartą (ir dar kartą) pamatyti.

"Skalvijos" inf.