Gyventa tautinei muzikai

Ona Mikulskienė

Nenumaldoma laiko tėkmė mus visus priartino prie įžymiosios kanklininkės, lietuvių tautinio meno "Čiurlionio" ansamblio kanklių orkestro vadovės ir choristės, Šaulių sąjungos garbės narės Onos Mikulskienės-Mozoliauskaitės gimimo šimtmečio.

Šimtametis jos gyvenimas vingiavo nuo Omsko (Rusija), kur ji gimė 1905 m. sausio 30 d., per Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Vilnių, Vieną, Vokietijos miestus iki Amerikos žemyno, Klyvlendo. Ten prabėgo daugiau kaip pusė pragyventų metų. O. Mikulskienė nuolat koncertuodavo Vašingtone, Niujorke, Čikagoje, Filadelfijoje, Detroite, Toronte (Kanada), Venesueloje ir Kolumbijoje. Štai jau baigiasi dešimtieji metai, kai ji gyvena Vilniuje ir savo garbingąjį jubiliejų švenčia išsvajotoje Lietuvoje, apie kurios laisvę ir nepriklausomybę kartu su "Čiurlionio" ansambliu ne tik dainavo, bet ir dėl jos kovojo, visur ir visada ragino nepamiršti okupuotos Lietuvos, ją išlaisvinti.

Vartydama jos kruopščiai surinktą "Čiurlionio" ansamblio archyvą, padovanotą Lietuvos nacionaliniam muziejui, pastebiu, kad į tą kovą buvo įtraukti ir JAV kongresmenai, ir kiti politikos veikėjai. O Lietuvai atgavus nepriklausomybę į Vilnių ji parvežė ne tik savo vyro, "Čiurlionio" ansamblio įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, kompozitoriaus ir dirigento Alfonso Mikulskio pelenus (jie amžiną ramybę surado Vilniaus Rasų kapinėse), bet ir pati 1995 m. vasarą sugrįžo gimtinėn, kur lig tol likimas buvo lėmęs gyventi tik apie porą dešimtmečių.

Kas žino, kur link būtų pakrypęs O. Mikulskienės gyvenimas, jei ne susitikimas su kompozitoriumi S. Šimkumi, paraginusiu muzikalią merginą stoti į Klaipėdos konservatoriją. Tikėtasi, kad ji galės būti arfininkė, bet mokyklai neįstengus nupirkti šio instrumento į rankas teko paimti "mažesnę arfą" – kankles. Laimei, čia ji sutiko bestudijuojantį A. Mikulskį, taip pat mokėjusį kankliuoti. Šis instrumentas abu suartino – jie tapo ištikima šeima visam gyvenimui. Po A. Mikulskio mirties 1983 m. O. Mikulskienė pasišventė A. Mikulskio kūrybinio palikimo garsinimui ir populiarinimui. Į tai reaguodamas Detroite gyvenantis kompozitorius ir vargonininkas Stasys Sližys rašė: "…Noriu Jumis didžiuotis ir laikyti geru pavyzdžiu, kad Jūs vienintelė muziko, kompozitoriaus žmona, kuri po vyro mirties taip prasmingai įamžinot Jo kūrybą, išleisdama taip skoningai pirmąją knygą "Dainos ir giesmės". Linkiu Jums daug sveikatos ir pasisekimo, kad greit sulauktumėm ir kitų a.† a. Alfonso Mikulskio kūrybos leidinių…"

Iš tiesų, daug kūrybinės energijos ir laiko buvo paaukota A. Mikulskio kūrinių atrinkimui ir parengimui spaudai, kūrinių, kurie tilpo trijuose tomuose – "Dainos ir giesmės" (1987), "Skambėkite, kanklės" (1990) ir "Tau, brangi Tėvyne" (1991), išleistuose Klyvlende. Ir grįžusi į Lietuvą, O. Mikulskienė inicijavo daug prasmingų darbų. Ji pasirūpino, kad prof. G. Purlys iš tautinių instrumentų partitūros parengtų vargonų palydą – tam, kad A. Mikulskio tautinės mišios "Už kenčiančią Lietuvą" būtų atliekamos Lietuvos bažnyčiose. Taip šis kūrinys 1996 m. buvo išleistas Vilniuje, o B. Vasiliauskui pritariant vargonais pirmą kartą nuskambėjo 1996 m. liepos 7 d. Vilniaus arkikatedroje (atliko "Lietuvos" ansamblis, vadovaujamas P. Budriaus). Tą pačią dieną Rasų kapinėse monsinjoras K. Vasiliauskas pašventino A. Mikulskio antkapinį paminklą (skulptorius R. Mozoliauskas, architektas A. Kučinskas). Pristatydama šį kūrinį, O. Mikulskienė rašė: "Šį leidinį skiriu Dievui ir Tėvynei, ištikimai tarnavusio kompozitoriaus, dirigento, "Čiurlionio" ansamblio įkūrėjo bei ilgamečio vadovo Alfonso Mikulskio atminimui ir Lietuvos bažnyčioms".

1999 m. Lietuvos jaunuosius dainorėlius pasiekė O. Mikulskienės sumanytas A. Mikulskio dainų rinkinys "Dainuojanti jaunystė". Jį pristatydama O. Mikulskienė rašo: "Leidinyje "Dainuojanti jaunystė" tilpusias dainas kompozitorius Alfonsas Mikulskis sukūrė toli nuo savo brangios, apdainuotos ir išsvajotos Tėvynės, iš jos savo sieloj išsivežęs Lietuvos dainų ir giesmių aidus". Išleisti "Dainuojančią jaunystę" buvo įmanoma tik "Čiurlionio" ansamblio garbės narių Danutės ir Leono Petronių, gyvenančių JAV, paramos dėka – taip atsidėkota A. Mikulskiui už jo ištikimybę lietuvybei ir lietuvių tautinio meno sklaidai JAV.

Kai viso pasaulio žmonės nėrėsi iš kailio stengdamiesi kuo prašmatniau sutikti trečiąjį tūkstantmetį, O. Mikulskienė ir jos talkininkai intensyviai plušo ruošdami spaudai jos dienoraštį "Čiurlionio" ansamblis 1940–1949 metais". Dienoraštis buvo rašytas atšiauriausiomis sąlygomis Vokietijoje: per bombardavimus slėptuvėse, trumpomis poilsio valandėlėmis, kelionėse, nė nepagalvojant, kad šie užrašai kada nors galėtų sudaryti atskirą knygą.

Bet atėjo 2000 m. ruduo, ir lapkričio mėnesį 316 puslapių knyga buvo pristatyta Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose, dalyvaujant ne tik knygos autorei O. Mikulskienei, bet ir knygos mecenatui L. Petroniui, atvykusiam iš Detroito. Netrukus po šios iškilios šventės imta galvoti ir apie knygos tęsinį – pasakojimą apie "Čiurlionio" ansamblio veiklą Amerikoje, apie tuos daugiau kaip keturis dešimtmečius, pagaliau atvedusius ansamblį ir į Lietuvą. Norisi tikėti, kad JAV lietuvių, buvusių čiurlioniečių, aukos jau netrukus padės išleisti knygą, kuri lietuviams Vakaruose ir Rytuose galės priminti šlovingą "Čiurlionio" ansamblio kelią. O visą tą kelią su "Čiurlionio" ansambliu nuėjo gerbiamoji Jubiliatė.

Jei ne O. Mikulskienė, daugelis "Čiurlionio" ansamblio gyvavimo akimirkų taip ir būtų išblėsusios, išsisklaidžiusios po įvairiausių JAV, Kanados, Venesuelos, Kolumbijos, Lietuvos laikraščių ir žurnalų puslapius. Bet Jubiliatė visa tai rinko, kaupė spaudos atsiliepimus, programas, po koncertų kalbino žymiausius politikos, kultūros ir meno žmones. Kai paimi į rankas jos nuo Vokietijos laikų globotą "Aukso knygą", suvoki, kas užsieniečiams ir toli nuo Lietuvos nublokštiems mūsų tautiečiams buvo "Čiurlionio" ansamblis, kokią didžią misiją jis atliko, visiems primindamas apie okupuotą Lietuvą, visus sužavėdamas savo profesionaliai atliekamu tautiniu menu. S. Lozoraitis, S. Bačkis, A. Adamkus, A. Simutis, V. Sidzikauskas, J. Bačiūnas, V. Marijošius, V. Jakubėnas, J. Tysliava, V. Bacevičius, V. Biržiška, K.V. Banaitis, L. Andriekus, S. Santvaras, B. Brazdžionis… Šimtai įžymiausių žmonių, ne tik lietuvių tautybės, "Aukso knygoje" paliko savo įrašus. Visus juos prabilti paskatino ne kas kitas, o O. Mikulskienė.

Beje, nepaprastai turiningas buvo ir jos susirašinėjimas. Antai poetas B. Brazdžionis, gavęs iš jos kanklių muzikos plokštelę ir prisimindamas Maironio eiles apie šį tautinį instrumentą, rašė: "…Nežinau, ar pagal dainių daug kas "kanklių balsą išgirs", ar daug kam "miegąs kraujas užvirs", bet tuo pačiu stilium tęsdamas, noriu pridurti:

Raktą atkasėt Jūs,
Radot tonus naujus,
Nebedengs po dirvonais jų rūdys;
Kanklių balsas skambės
Tautai mūs ant garbės
Mūsų miegantį kraują te budys…

O kiek jautrių žodžių O. Mikulskienei laiškuose yra išsakęs profesorius Juozas Žilevičius, pažinojęs Jubiliatę dar nuo Klaipėdos laikų! Visada žavėjęsis lietuvių tautiniais instrumentais, nuolat ir Amerikoje stengėsi nepraleisti "Čiurlionio" ansamblio koncertų. Pasitikdamas Onos vardo dieną, vis rašė sveikinimus, net eiliuotus, linkėdamas "linksmai kanklėmis kankliuoti", "taipgi metų kuo sveikiausių, kanklėms garsų žavingiausių"…

Pasitinkant O. Mikulskienės gimimo šimtmetį ne tik Lietuvoje, bet ir Klyvlende nuolat minima "kanklių karalienės" titulą pelniusi Jubiliatė. Pokalbį telefonu "Tėvynės garsų" radijui įsirašė garsioji operos solistė, šių laidų vedėja Aldona Stempužienė, siužetus laidoms transliavo įvairios Lietuvos radijo ir televizijos laidos. Daug sveikinimo laiškų atsiuntė JAV likę tautiečiai, kuriuos daug metų jungė "Čiurlionio" ansamblis.

Sausio 28 d. 14 val. Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centro salėje (Kalvarijų g. 323) O. Mikulskienė bus pagerbta koncertu. A. Mikulskio kūrinius atliks prof. Linos Naikelienės vadovaujamas Lietuvos dailės muziejaus kanklių trio, solistė Gintarė Skerytė ir kanklininkė Aistė Bružaitė. Sausio 29 d. 14 val. tame pačiame Centre Jubiliatę kanklių muzika sveikins iš Lietuvos suvažiavę kanklininkai. Sausio 30 d. 16.45 Vilniaus arkikatedroje bazilikoje A. Mikulskio sakralinę muziką atliks kanklininkė A. Bružaitė, G. Skerytė ir prof. L. Naikelienės vadovaujamas ansamblis "Vaivora". 17 val. Padėkos Mišias aukos kunigas Ričardas Doveika. A. Mikulskio tautines mišias "Už kenčiančią Lietuvą" atliks Giedriaus Svilainio vadovaujamo Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" choras ir liaudies instrumentų orkestras. Diriguos Algimantas Kriūnas.