Kino juostos jau archyve

Prieš tris dešimtmečius pilnutėlėje Menininkų rūmų salėje sulaikę kvapą stebėjome, kaip dirba archeologai Katedros požemiuose, Gedimino kalno papėdėje, Tolminkiemyje…Viešai tada nerodomus filmus sukūrė archeologas Vytautas Urbanavičius. Kinu jis susidomėjo jau šeštoje klasėje, bet pasirinko istoriko specialybę. V. Urbanavičius mokėsi ir dirbo Istorijos ir etnografijos muziejuje, tobulinosi Maskvoje pas garsųjį antropologą ir archeologą M. Gerasimovą.V. Urbanavičius dalyvavo identifikuojant Lietuvos istorijos ir kultūros veikėjų A. Goštauto, A. Vainos, K. Donelaičio, V. Borisevičiaus ir kitų palaikus.

Daug metų dirbęs Pilių tyrimo centro direktoriumi V. Urbanavičius prisipažįsta, kad širdyje visą laiką buvo kino žmogus. Nuo 1962 m. kartu su operatoriumi Kęstučiu Navicku jie kūrė etnografinius filmus. Vėliau V. Urbanavičius pats pradėjo filmuoti archeologinius kasinėjimus, kompleksines kraštotyros ekspedicijas, kapinynus, Lietuvos kultūros paveldą.

Dabar dauguma V. Urbanavičiaus dokumentinių kino apybraižų yra antriniame Lietuvos valstybės archyve. Autorius padovanojo archyvui daugiau kaip 700 kino dėžių, kuriose sukaupta apie 40 dokumentinių filmų ir daugybė kino siužetų, įamžinusių Lietuvos istoriją ir jos mįsles ("Milžinkapiai", "Obelių ežero paslaptis", "Tėvai ir protėviai", "Šventaragio slėnio mįslės", "Valdovų rūmai" ir kt.).

Filomena Šeduikienė