"Trispalvis kinas"

Juozas Budraitis Audriaus Stonio filme "Paskutinis vagonas"

2004 m. kovo ir balandžio mėn. vyks lietuvių kino festivalis "Trispalvis kinas", apžvelgiantis 1990–2004 metų mūsų kino panoramą. Jis prasidės kovo 12 d. Vilniuje "Lietuvos" ir kovo 13 d. "Skalvijos" kino teatruose, o tęsis Kauno "Planetos", Klaipėdos "Žemaitijos", Šiaulių "Saulės", Panevėžio "Garso", Marijampolės "Spindulio", Alytaus "Dainavos", Mažeikių "Eos" kino teatruose, Ukmergės kultūros centre.

Lietuvių kinas yra

Apžvelgiančio lietuvių kiną, sukurtą atgautos Nepriklausomybės laikotarpiu nuo 1990 iki šiandienos, festivalio iniciatyva priklauso ir visuomenei, ir žiniasklaidai. Praėjusiais metais ypač padaugėjo priekaištų, kad lietuvių kinas yra tarsi kaukas – lyg ir visi žino, kad jis yra, bet niekas jo nematė. Kritikai skaičiuoja per keturiolika metų lietuvių kino surinktus prizus, tačiau žiūrovams lietuvių kinas dėl įvairių priežasčių nebuvo deramai ir plačiai pristatytas. Dažniausiai apsiribota premjeriniais seansais Vilniuje. Išimtis – Algimanto Puipos "Elzė iš Gilijos" ir Kristijono Vildžiūno "Nuomos sutartis". Abu jie sulaukė įvairių miestų žiūrovų dėmesio, tačiau dviejų filmų per maža, norint įrodyti, kad mūsų kinas išties yra visavertis ir gali sudominti įvairią auditoriją.

"Jūsų nėra", – sako kinematografininkams visuomenė. "Trispalvis kinas" sumanytas kaip šiam teiginiui prieštaraujantis renginys, kuris galų gale turėtų atiduoti visuomenei kino skolą. Paradoksalu – lietuvių kino prestižo ir aukšto meninio lygio nereikia įrodinėti Europoje – programoje tik keli filmai, kurie nepremijuoti garbingiausių kino festivalių prizais. Lietuvių kino prestižą reikia įrodyti Lietuvoje. Tad pirmiausia reikia parodyti filmus.Visos Lietuvos žiūrovai turi įsitikinti – lietuvių kinas yra.

Viena iš pagrindinių šios iniciatyvos autorių ir puoselėtojų kultūros ministrė Roma Žakaitienė ne viename pokalbyje su kinematografininkais pabrėžė nacionalinio kino sklaidos savo šalyje svarbą, išreiškė nuogąstavimus, kad kinas, tiksliau, jo kūrėjai gana vangiai ieško būdų sudominti žiūrovus ir todėl negirdi jų atsako.

Pagrindiniai lietuvių kino dienų "Trispalvis kinas" rėmėjai – LR Kultūros ministerija bei Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Organizatorius – naujai įsikūręs Kino sklaidos ir informacijos biuras, kuriam šis renginys yra pirmasis išbandymas. "Trispalvio kino" programą sudaryti buvo patikėta kino kritikams, kurie ir iki 1990 metų, ir per visus Nepriklausomybės metus aktyviai rašė ir diskutavo apie savo šalies kiną, garsino jį už šalies ribų. Apklausoje dalyvavo Saulius Macaitis, Linas Vildžiūnas, Jūratė Visockaitė, Skirmantas Valiulis, Živilė Pipinytė, Vaidas Jauniškis, Rūta Oginskaitė, Rasa Paukštytė. Organizatorių paprašyti, jie sudarė sąrašus filmų, atspindinčių keturiolika kino gyvavimo naujomis, gerokai sunkesnėmis finansinėmis sąlygomis metų, ir kartu suformavo geriausių kūrinių panoramą.

Panoramos filmai

Panoramoje yra skirtingo pobūdžio ir įvairių žanrų filmų, kuriuos kūrė visų kartų kinematografininkai. Trylika vaidybinių filmų pristato visus jo kūrėjus – nuo Vytauto Žalakevičiaus paskutinio kino filmo "Žvėris, kylantis iš jūros" iki Kristijono Vildžiūno pilnametražio debiuto – filmo "Nuomos sutartis", rodyto apie trisdešimtyje įvairiausių pasaulio festivalių.

Panorama suteiks galimybę pamatyti, kritikų nuomone, geriausius daugiausia kūrusių režisierių Algimanto Puipos ir Šarūno Barto filmus. Kiekvieno jų kūryba pristatyta trimis įvairių periodų filmais, rodytais Kanų, Venecijos ar Berlyno kino festivaliuose bei įvairių šalių kino forumuose. Pristatomi sėkmingi režisierių Romo Lileikio ir Andriaus Šiušos debiutiniai filmai "Aš esu" bei "Ir jis pasakė jums sudie". Žiūrovai pamatys populiarių televizijos "Prokurorų" režisieriaus Raimundo Banionio filmą "Džiazas". Šiame filme savo kino karjerą pradėjo populiarūs aktoriai Rolandas Kazlas, Dainius Kazlauskas, Kęstutis Jakštas. "Žemės keleiviai" – vienas jautriausių režisieriaus Gyčio Lukšo kūrinių, o Valdo Navasaičio vaidybinis debiutas "Kiemas" – savotiškas atsisveikinimas su stagnacine praeitimi.

Labai plati dokumentinio kino programa. Tai 29 filmai, sukurti taip pat pačių įvairiausių kartų atstovų. Reikia pabrėžti, kad būtent dokumentinis kinas penkiolika metų tiesiog dirbo savo šalies "ambasadoriumi" pasaulio kino festivaliuose. Iki šiol prisimenama lietuvių poetinės dokumentikos tradicija bei jos meistrai Henrikas Šablevičius, Rimtautas Šilinis. Panorama taip pat pristato šios tradicijos sekėjų ir atnaujintojų – Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Rimanto Gruodžio filmus, taip pat jau viduriniosios kartos atstovų – Europos kino akademijos prizo "Felix" laureato Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Artūro Jevdokimovo, Romo Lileikio, Vytauto V. Landsbergio ir kitų dokumentininkų filmus.

Dvi trumpametražių vaidybinių filmų programos atspindi į kiną ateinančių kūrėjų ambicijas ir siekius, juose, beje, nevengė vaidinti visas mūsų kino ir teatro aktorių žvaigždynas. Tatjaną Liutajevą ir Valentiną Masalskį pamatysime režisieriaus Lino Ryškaus "Baimėje", Sigitą Račkį – Kristijono Vildžiūno "Likusiose dienose", Ingeborgą Dapkūnaitę – Vytauto Balsio "Autobuse", Liubomirą Laucevičių ir Doloresą Kazragytę – Laimanto Kairio "Žvaigždžių kasdien vis mažiau", Kostą Smoriginą, Arūną Storpirštį, Dainių Kazlauską – Inesos Kurklietytės "Vyruose" .

Lietuvos kinematografininkų sąjungos animatorių gildija parengė išsamią 2001–2003 m. kurtos lietuvių animacijos programą. Išskirtos ir mūsų režisierių pastangos kalbėti apie save – programoje "Kinas apie kiną" surinkti filmai, kuriuose mėginama suprasti lietuvių kino nueitą kelią, ironiškai žvelgti į praeitį ir save.

Sunkiai galime įsivaizduoti savo kiną be ateinančios kartos. Į klausimą, kokia ji žada būti, turėtų atsakyti Lietuvos muzikos akademijos Kino ir TV mokomosios studijos studentų filmai.

Lietuvių filmų premjeros

Programoje – keturios kino režisierių ir trys televizijos režisierių premjeros. Garsaus lietuvių vaidybinio kino režisieriaus ir montažo meistro Almanto Grikevičiaus filmas "Bandymas išsiaiškinti" skirtas dailininkui Vytautui Kalinauskui. Inesa Kurklietytė pristatys Tarptautinio Berlyno kino festivalio mugėje susidomėjimo susilaukusį dokumentinį filmą "Lengvas raganavimas". Rimantas Gruodis sukūrė filmą apie medžio drožėją Robertą Žaliuką. Jaunos režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinis debiutas "Egzistencija" – tai komedija apie dvi nenustygstančias vietoje bobutes ir "šansų ieškančią" merginą. Šis filmas bus parodytas siurprizų kupiname "Trispalvio kino" atidarymo vakare.

Lietuvos nacionalinės televizijos filmų programa teikia vilties, kad televizija ir toliau stengsis būti lygiaverčiu gamybiniu ir finansiniu partneriu. LTV premjerų vakare pamatysime Monikos Juozapavičiūtės, Vidmanto Puplauskio, Lino Augučio filmus.

Rengėjų inf.