Kinas

Kažkur Afrikoje

nauji filmai

iliustracija
"Kažkur Afrikoje"

Režisierės Caroline Link filmas "Kažkur Afrikoje" ("Nowhere in Afrika", Vokietija, 2001) pasakoja apie jauną žydų šeimą, kuri artinantis karui pasitraukė į Keniją. Tačiau tai nėra didingas karo epas – veikiau asmeniška istorija, sukurta pagal Stefanie Zweig autobiografinį romaną. Tai ne kelionės, nuotykių ir ne istorinis filmas – nors visi šie elementai yra. Žinoma, yra ir meilės (Afrikos karštyje turbūt kitaip neįsivaizduojama), tačiau ir jos linijos trūkinėja kaip sausros išdeginta dykumos žemė. Mes stebime varginantį pasiturinčios žydų šeimos įsikūrimą kažkur Afrikoje (geografija čia tikrai ne svarbiausia), bandymą perprasti vietos papročius ir laikytis savų. Kaip atskirą filmo veikėją galima išskirti Afrikos gamtą, kuri europiečio žvilgsniui atrodo paslaptingų galių buveinė.

Caroline Link labiau domisi personažų vidiniu gyvenimu ir kaip jis keičiasi veikiamas atšiaurios kasdienybės. Tai stiprioji filmo savybė. Tačiau kai pradedame kalbėti apie veikėjų charakterius ir aktorių vaidmenis, kyla daugiau keblumų. Pagrindinė filmo veikėja Jetel (Juliane Kohler) painioja savarankiškumą ir ryžtą su įgeidžių tenkinimu, todėl jos bėdos kelia ne užuojautą, o pelnyto atlygio jausmą. Pernelyg lengvai ji leidžiasi į lengvabūdišką romaną su karininku, neatsakingai plukdo į Afriką porcelianą, užuot atgabenusi gyvybiškai būtiną šaldytuvą, kaip prašė anksčiau Kenijoje įsikūręs vyras. Atrodytų, nereikšmingos detalės, kurios turėtų personažą padaryti mums artimesnį – juk visi mes netobuli ir darome klaidų. Tačiau miesčioniška Jetel tuštybė dar sustiprinama kažkokio vaikiško užsispyrimo ir paniekos kitai rasei. Šis momentas filme parodytas labai subtiliai. Atrodytų, fašistų niekinti ir naikinti žydai turėtų nebūti rasistai. Tačiau iš Europos atvykusi Jetel į juodaodį virėją žvelgia kaip į žemesnę būtybę. Žinoma, ilgainiui ji supranta klydusi. Šiuo požiūriu daug įžvalgesnis ir pagarbesnis yra jos vyro Valterio (Merabas Ninidze) elgesys.

Gaila, kad filme "Eimi ir Jaguaras" puikų vaidmenį sukūrusi Juliane Kohler juostoje apie Afriką atrodo gerokai blankiau.

Svarbiausia filme tampa skirtingų kultūrų susidūrimo ir sambūvio problema, apnuoginanti kitoniškumo baimę. Pasikeitusią situaciją geriausiai išgyveno maža mergaitė Regina (Lea Kurka ir Karolina Eckertez), jos personažas yra pats įdomiausias. Nepabosta stebėti jos ir juodaodžių kaimo vaikų žaidimų ir naujai atsiveriančių patirčių. Jos draugystė su pokotų genties berniuku įkvepia šviesios vilties, kad nepaisant kultūros, papročių ir odos spalvos skirtumų galima ne tik rasti bendrą kalbą, bet ir artimą sielą. Gal, jei pagrindinė filmo herojė būtų ne Jetel, o Regina, "Kažkur Afrikoje" būtų įgavęs dar geresnį skambesį? Nes trūkinėjantys ir nervingi Reginos tėvų santykiai visai netinkami meilės istorijai, kurią nepaisant visko bando papasakoti Caroline Link. Šiaip ar taip, Afrikos vaizdai ir tikro gyvenimo dramos įsimena ilgam – ne veltui "Kažkur Afrikoje" gavo "Oskarą" kaip geriausias užsienio filmas.

Simonas Ližė