Lietuva UNESCO šeimoje

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius, UNESCO geros valios ambasadorius Valdas Adamkus ir Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO Ina Marčiulionytė

Kokie metai Lietuvos nuolatinei atstovybei prie UNESCO buvo 2003-ieji?

Turėčiau pasakyti, kad jie buvo labai turiningi ir tikrai sėkmingi. Lietuva dabar turi savo UNESCO geros valios ambasadorių žinių visuomenei – Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų. 32-osios generalinės konferencijos metu buvome išrinkti į visus UNESCO komitetus, į kuriuos kandidatavome. Ypač svarbu, kad patekome į Pasaulio paveldo komitetą. Į 8 atsilaisvinusias jo vietas kandidatavo 28 valstybės. Be to, į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą buvo įrašyta visų trijų Baltijos valstybių dainų švenčių tradicija. Tai svarbiausi praėjusiais metais nuveikti darbai.

Ką Lietuvai duoda atstovavimas Pasaulio paveldo komitete?

Pirmiausia tai, žinoma, – įtaka. Šis komitetas itin svarbus, nes apie UNESCO pasaulio paveldo sąrašus bent jau ką nors girdėjęs yra daugelis. Šis komitetas ne tik sprendžia, ką įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus, bet ir svarsto probleminius jau įtrauktų objektų klausimus, rengia įvairius norminius dokumentus etc.

Šiame sąraše yra du Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija. Kas toliau?

2004 m. vasarą bus svarstomas Kernavės kultūrinio rezervato įtraukimo klausimas, tikimės, kad 2005 m. savo eilės sulauks Trakų istorinis nacionalinis parkas, kurio nominacinę bylą ką tik įteikėme Pasaulio paveldo centrui. Jau dabar su Lietuvos paveldo specialistais mąstome, ką siūlysime toliau.

Ar objekto įtraukimas į UNESCO sąrašus padeda jį išsaugoti?

Tai didelis įvertinimas. Įtrauktasis objektas tampa reikšmingas viso pasaulio mastu. Tai ypač svarbu turizmui, nes kiekviena valstybė neužmiršta pasigirti, kiek tokių objektų turi. Antra, tokio objekto apsaugai galima gauti daugiau lėšų – ir iš nacionalinio biudžeto, ir iš paveldo apsaugai skirtų tarptautinių fondų. Be to, toks objektas turi keleriopą apsaugą – ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu.

Vadinasi, UNESCO pasaulio paveldo komitetas ir yra toks tarptautinis "sargas". Kokios jo galios?

Tai nėra priežiūros institucija, tačiau jos tarptautinis autoritetas daro poveikį, dauguma valstybių komiteto sesijose nenori "atrodyti blogai" ir stengiasi įgyvendinti komiteto sprendimus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šalies paminklosaugininkai, negalėdami įveikti miesto ar valstybės valdininkų, patys kreipiasi pagalbos į komitetą kaip į galutinę instanciją.

Šis komitetas išjudino ir D-6 platformos prie Kuršių nerijos klausimą. Kaip sekasi spręsti problemą?

Rusija yra ratifikavusi Gamtos ir kultūros paveldo apsaugos konvenciją, taigi privalo jos laikytis. Šios platformos klausimas nėra paprastas, nes stipriai susijęs su verslo interesais. Dar kartą D-6 platformos problema bus svarstoma šių metų Pasaulio paveldo komiteto posėdyje Kinijoje, bus pristatyta UNESCO ekspertų misijos ataskaita. Taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, galiu pasakyti tik tiek, kad Rusijos pusė vis dėlto pradėjo dialogą su Lietuva.

O kokia UNESCO geros valios ambasadorių misija?

Jie įgalioti kalbėti ir veikti UNESCO vardu. Šių metų vasarį visi ambasadoriai susirinks į metinį susitikimą, kur aptars šių metų veiklos prioritetus. Mūsų ambasadorius V. Adamkus jau ir pernai dalyvavo keliuose apskrituose staluose kaip pagrindinis pranešėjas. Kalbėdamas UNESCO vardu, jis pristato ir teigiamą Lietuvos patirtį. Dabar kaip tik planuojame, ką šiais metais jis galėtų nuveikti žinių visuomenės labui ir užsienyje, ir Lietuvoje.

Buvo pranešta, kad į UNESCO 2004-2005 m. minimų datų sąrašą įtrauktas lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis. Kokias datas ir kaip mini UNESCO?

Galime pasidžiaugti, kad siūlydami nesuklydome. Minimų datų sąrašas nėra itin ilgas – virš keturiasdešimties dvejiems metams (tarp 190 valstybių), – o kriterijai tikrai griežti. Lietuvai būtų įdomios dar tokios minimos datos: 200 metų nuo Imanuelio Kanto mirties, 100-osios Witoldo Gombrovicziaus gimimo metinės, 100-osios Jules’o Verne’o mirties metinės, kai kurios kitos. Šių datų sąrašą gauna ir apie jas sužino visos UNESCO valstybės narės. Paprastai jos itin plačiai minimos nacionaliniu mastu, taip pat ir UNESCO būstinėje. Kartu su Kultūros ministerija ir jos institucijomis ketiname surengti parodą Paryžiuje, skirtą lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui.

Pernai Vilniuje įvyko UNESCO projektas "Civilizacijų dialogas. Kaukazas". Kodėl būtent Kaukazas?

Juk prisimename, kad Sovietų Sąjungos laikais ryšiai tarp Kaukazo ir Baltijos valstybių buvo gana glaudūs. O ką dabar žinome apie gruzinų, armėnų, azerbaidžaniečių kultūrą? Regionai nuėjo įvairiais keliais, bet civilizacijų dialogas lieka įmanomas ir skatintinas. Lietuvos auditorijos reakcija parodė, kad jis gali būti ir labai įdomus. Šiam Lietuvos inicijuotam dviejų regionų bendradarbiavimui pritarė ir UNESCO generalinė konferencija. Tad jis tęsis.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, tikėkimės, aktyvės. O kaip su kitomis šalimis?

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos rengiamos Afrikos dienos jau tapo patrauklia tradicija. Galbūt šįmet pavyks surengti Egipto dienas Lietuvoje. Be to, Lietuvai tapus Pasaulio paveldo komiteto nare, šioje srityje įmanomi projektai su kolegomis iš, pavyzdžiui, Kuveito ar Naujosios Zelandijos.

Kaip UNESCO sekasi mūsų kaimynams latviams ir estams?

Noriu pabrėžti, kad visi drauge mes matomės ryškiai. Su kaimynais stengiamės eiti išvien. Latviai ir estai sutiko mus paremti kandidatuojant į Pasaulio paveldo komitetą, kaip bendrą paveldą pateikėme dainų švenčių tradiciją. Baltijos ir Kaukazo projektas taip pat bendras. Manau, kad tai tikrai gražios kaimynystės pavyzdžiai.

Kas jūsų partneriai Lietuvoje?

Pirmiausiai – puikiai dirbantis Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas. Daug bendraujame su įvairiomis valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kokie kiti 2004 m. planai?

Turime daug projektų, apie kuriuos, tikimės, išgirsite. Be to, teks rimtai veikti komitetuose, į kuriuos esame išrinkti. Kaip visada, bus ir daug smulkių darbelių, apie kuriuos, atrodo, nėra ką pasakyti, nors jie "suvalgo" daugiausia laiko.

Tad kaip gi UNESCO kontekste atrodo Lietuva?

Apibendrinant vienu žodžiu – ji matoma. Labai džiaugiuosi, kad UNESCO nėra didelių ar mažų valstybių. Tik aktyvios arba ne…