Menų organizacijos pristato Agnių Jankevičių

T. Raginos nuotr.

Nors jau ne pirmi metai tęsiasi disputas tarp valstybinių teatrų ir įvairių nevalstybinių scenos menų organizacijų, šių metų pradžioje dviem skirtingoms šalies scenos menų sistemos grupėms atstovaujančios organizacijos Menų spaustuvė ir Valstybinis jaunimo teatras suvienijo savo jėgas bendram tikslui – jauno režisieriaus Agniaus Jankevičiaus naujausių spektaklių pristatymui. Sausio 22 ir vasario 4 d. Valstybinio jaunimo teatro Didžiojoje salėje bus rodomas "Stepių karalius Lyras" (pagal I. Turgenevo apysaką), o vasario 19 ir 28 d. to paties teatro "Salėje 99" – "Tundra" (pagal A. Čechovo "Tris seseris").

Režisierius Agnius Jankevičius pernai baigė bakalauro studijas Lietuvos muzikos akademijoje (kurso vadovas – Jonas Vaitkus), bet jau yra pakankamai žinomas jaunas teatro režisierius. Scenos menų gurmanai puikiai prisimena jo režisuotą spektaklį "Užribis" bei jo suvaidintą Garį "Gagarino gatvėje". "Užribis" (Viktoro Pelevino apsakymo "Mėlynas žibintas" motyvais) Danijoje, studentiškų darbų konkurse, užėmė pirmą vietą, susilaukė pripažinimo Prahoje, Sankt Peterburge. O puikų aktoriaus darbą – Gario vaidmenį Gregory Burke’o "Gagarino gatvėje" (rež. Jonas Vaitkus) pamėgo jau kelių šalies ir kai kurių užsienio šalių žiūrovai. A. Jankevičius teigia, kad režisieriaus diplomas jo gyvenime nieko nepakeitė – teatras jaunuolį pavergė dar prieš pradedant studijuoti Muzikos akademijoje. Diplominis spektaklis "Tundra" (su bendrakursiais aktoriais) A. Čechovo "Trijų seserų" motyvais buvo įtrauktas į Valstybinio jaunimo teatro programą "Debiutų zona" .

Abu pristatomi A. Jankevičiaus spektakliai sukurti specialioms debiutų programoms. "Stepių karalius Lyras" – Menų spaustuvės scenos menų debiutų programai "Ateinantys", "Tundra" – Jaunimo teatro "Debiutų zonai". Abiejų institucijų programos sumanytos kaip galimybė keisti ligšiolinę teatro ir kitų scenos menų sistemą, kurioje debiutantams beveik nebuvo vietos.

"Stepių karaliaus Lyro" tema – tėvų ir vaikų santykiai, amžina konfrontacija ir savos tiesos ieškojimas. Šekspyriškąją tragediją I. Turgenevas perfrazavo pagal rusų tautos mentalitetą ir dar labiau priartino prie mūsų laikmečio bei supratimo. Neišsemiamą, visada greta esančią temą šiame spektaklyje tiksliausiai atskleidžia Konfucijaus žodžiai: "Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis –- tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą". Į klasikinį veikalą siekiama pažvelgti nūdienos žmogaus, gyvenančio čia ir dabar, akimis. Ši sąlyga verčia ieškoti kitokio buvimo scenoje aplinkybių, naujos realybės ir naujo sąlyčio su šiuolaikiniu žiūrovu.

Spektaklis sumanytas mobilus, pritaikomas skirtingoms erdvėms. Todėl rudenį išleidus jo premjerą Menų spaustuvės patalpose, vėliau svarstyta, kur ir kokiomis sąlygomis jį būtų galima rodyti šaltuoju metų laiku (Menų spaustuvė nėra šildoma). Logiškiausia ir konstruktyviausia pasirodė susijungti su Jaunimo teatro "Debiutų zona". Spektaklio scenografija – labai lakoniška, vizualiai Jaunimo teatro pagrindinėje scenoje jis veikiausiai atrodys visiškai kitaip negu Menų spaustuvėje.

Kodėl A. Jankevičius, statydamas "Tundrą", nusprendė taip radikaliai pakeisti A. Čechovo "Tris seseris"? Jo atsakymas skamba aštriai ir tiksliai: "Čechovas globalistas, jam mažų dalykų nebūna – kančia ir skausmas virsta begaline kančia ir skausmu, o kukli rusiškų beržų giraitė – didžiule rusiška tundra. Aš neskirstau į griežtas kategorijas – tai šiuolaikinė medžiaga, o tai jau klasikinis veikalas. Suvokiu, kad mes, kuriantys žmonės, gyvename čia ir dabar. Mūsų rankose bet kokia medžiaga tampa šiuolaikiška."

Imantas Pūga