Poetinės iliustracijų impresijos

Romo Oranto iliustracija Jono Zdanio knygai "Aušros daina"

Asirijos karalius Ašurbanapalas, surinkęs 22 tūkstančius molinių rašmeninių lentelių, turėjo turbūt seniausią biblioteką. Gaisras, sunaikinęs Ašurbanapalo rūmus, molinių lentelių neįveikė. Jaunas vokiečių mokslininkas G.F. Grotefendas, XIX a. pradžioje iššifravęs išlikusias lenteles, pastebėjo tekstų puošybos ženklus. Po daugelio šimtmečių W. Blake’as, O. Beardsley, D.G. Rossetis, W. Crane’as, darę įtaką Art Nouveau stiliaus formavimuisi, iliustracijomis įrodė, kad rašytojas ir knygos dailininkas yra lygiaverčiai partneriai. Ne ką mažesnio dėmesio sulaukė Elas Lisickis, sukūręs konstruktyvistinio stiliaus knygos maketą. A. Maillolis, A. Bonnard’as, P. Picasso, H. Matisse’as iliustravo knygas ir iš jų sėmėsi impulsų tolesnei savo kūrybai.

Ekskursai į praeitį užvaldė skubant į Kauno V. Kudirkos bibliotekoje atidarytą grafiko Romo Oranto knygų iliustracijų parodą. Nemaža dalis dailininko kūrinių yra Kauno Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, tačiau norėjosi plačiau pažvelgti į Baltijos šalių knygos trienalių prizininko, Lietuvos knygos meno konkurso premijų laimėtojo ir įvairių prizų nominanto kūrybą. "Nemėgstu parodų, prezentacijų, visa mano kūryba guli manyje ir knygose", – santūriai ištars autorius. Didelę savo sėkmės dalį jis atiduos "Mokslo", "Vagos", Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloms, kur ilgus metus drauge su kolegomis ieškota optimaliausių knygos apipavidalinimo variantų. Taip atsakingai ir kruopščiai iliustruoti liaudies pasaką "Gulbė karaliaus pati" 1937 m. ruošėsi V. Petravičius, laiškuose iš Paryžiaus M. Urbšienei ir P. Galaunei aptardamas kompozicijos, šrifto, popieriaus parinkimo niuansus. R. Orantas iliustravo žydų pasakų ir legendų knygelę "Saliamono žiedas". Architektoniškai suręstos kompozicijos sinkretiškai jungiasi su Asirijos reljefinės skulptūros pavidalais, Senojo testamento nuotrupomis, viso leidinio ansambliškumu.

Ekspozicijoje dominuoja iliustracijos poetų M. Martinaičio, S. Gedos, J. Zdanio eilėms, dailininkas taip pat iliustravo ir V. Braziūno, K. Platelio, A. Puškino, A. Zotovo, D. Kajoko ir kitų knygas. Poezija – mėgstamiausia dailininko kūrybos sritis. Tekstų šifravimas, gilinimasis į garsų ir nuotaikų prasmes lemia tolesnį kūrybos procesą.

"... Beskaitant, žodžiai tampa gyvi, dalimi mano atsivėrusio vidaus. Ir tiktai tada aiškiai girdžiu poetą, jo tekstai tampa ir mano. Bendrauju, išgyvenu, priimu, dalinuos. Pamažėl pradedu ieškoti to bendravimo (bendrumo) išraiškos. Randasi pirmosios vaizdų nuojautos. Imu baltą popieriaus lapą, pieštuką...", – rašo dailininkas savo piešinių, iliustracijų ir tekstų knygoje "Būti savimi". Pamąstymai ir aprašai nuolat lydi R. Oranto darbus, suguldami kompozicijų apačioje ar tiesiog paraštėse, tarsi ištraukos iš dienoraščių, biografinės paralelės. Vaikystės prisiminimai vinguriuoja amžių sandaros refleksijose, daiktų pavidaluose, apčiuopiamų ir iliuzinių vaizdų sugretinimuose. R. Orantas išsiskiria iš kitų Lietuvos grafikų, ieškodamas impulsų kūrybai dvasinėse jausenose ir intravertiškuose mąstymuose. Sugrįžimas prie siurrealistinių ar simbolistinių atitikmenų yra greičiau priemonė, o ne tikslas. Panteistiniai vaizdų archetipai, gamtos ir žmogaus ryšys vizualiai išreiškiamas itin subtilia, kondensuota forma. Į dailininko iliustracijas norisi žvelgti tarsi į C. Faberge juvelyrines miniatiūras, prisiminti A. Dürerio piešinių ar E. Viralto linijos eleganciją. R. Oranto pieštuku ar plunksnele "audžiamas" fonas sukuria kaligrafišką mecotintos technikos iliuziją. Trimačius figūrų pavidalus keičia dvimačiai – daugiaprasmė aliuzija į reljefiškus ar tekstiliškus paviršius. S. Gedos poezijos knygoje "Sokratas kalbasi su vėju" jie beveik išnyksta, palikdami rytietiškai filosofijai būdingą susitelkimą į vieną daiktą. Freskiški erdviniai toliai ar neryškiais kontūrais nužymėti materialūs objektai sklidini ramybės, lyrinių nuojautų, rimties ir susikaupimo. Tai tarsi muzika, kur beveik nenaudojamas forte, nėra allegro, o grojama pizzicato. Tame orkestre, be kitų atlikėjų, yra dar vienas Maestro – R. Orantas, laisvas ir savarankiškas teksto interpretuotojas, elegiškomis impresijomis vedantis naujų prasmių ir pažinimo labirintais.