Apie mažumas ramiai

Pirmasis Vilniaus gėjų, lesbiečių, transseksualų ir queer filmų festivalis Šiuolaikinio meno centre, parodos "24/7 visą parą (Wilno – Nueva York)" dalis, suorganizuotas pirmiausia kaip atsakas seksualinių mažumų atžvilgiu priešiškai atmosferai, tvyrančiai Vilniaus gatvėse ir išsivežiančiai homofobiškais skaitytojų kometarais "Lietuvos ryto" tinklalapyje Žaliojo tilto skulptūrų skandalo proga. Jis taip pat rengtas norint palaikyti šią socialinę grupę remiančias iniciatyvas, kuriančias jai palankią fizinę ar intelektualinę terpę. Be to, tai ir atsakas į atvirą, tačiau neatsakytą iniciatoriaus laišką klubui "Mans Factory" ir Lietuvos gėjų lygai, išspausdintą parodos laikaštyje "24/7".

"Tai, kad esu niujorkietis, suvokiu kaip lengvatą, kuri itin naudinga man būnant gėjumi, nes mūsų bendruomenė čia gausi ir sąmoninga. Visuomet įmanomas progresas. Ar manote, kad Vilniuje egzistuoja sąmoninga gėjų bendruomenė, nors ir kur kas mažesnė, nei čia, Niujorke? Tikiuosi, kad taip", – rašo Deanas Daderko, "Parlour Projects" (www.parlourprojects.com) iniciatorius, pakviestas siūlyti savo mėgstamus menininkus parodai. Netikėtai Šiuolaikiniam meno centrui, Deanas pakvietė ŠMC senbuvį Gintarą Makarevičių, o Darius Mikšys parodoje ir ne tik buvo įpareigotas deklaruoti "Club Mikshys" iniciatyvą. Bent jau šios aplinkos žmonės pajuto įsipainioję į tinklus, kurių efektyvumu galbūt neturėjo galimybės įsitikinti anksčiau. Dar vienu tinklu Deanas Daderko pasinaudojo rinkdamas medžiagą pirmajai Vilniaus queer peržiūrai: elektroniniu paštu buvo išplatintas sunkiai į lietuvių kalbą išverčiamas kvietimas siųsti kasetes: "if you are queer, or your videos are, send them to us so we can watch it". Vilniuje lietuviškai prieš pat festivalį buvo išplatintas panašus kvietimas; ŠMC vis dar laukia gėjų, lesbiečių arba transseksualų sukurtų arba jų problematiką nagrinėjančių videofilmų, kurie bus rodomi kitose šio festivalio peržiūrose – nebūtinai kitąmet ir nebūtinai ŠMC. "Pirmąją peržiūrą" pavadinti "Pirmuoju kasmetiniu … festivaliu" paskatino tas pats troškimas sulaukti atsako, sukurti santykių tinklą, kuriuo vadovaujasi ne tik "Parlour Projects", gėjai ir kuratoriai. Antroji peržiūra įvyks jau užsidarius parodai; vaizdajuostės kaupiamos.

Videoperžiūra šioje parodoje įsiterpė tarp kitų panašaus pobūdžio renginių – peržiūrų, diskusijų, skaitinių, seminarų ir kitokių sambūrių, kuriuos iš pradžių kuratorių kvietimu organizavo "16 Beaver Group" iš Niujorko, vėliau – Martha Rosler, viena žymiausių JAV politinių menininkių aktyvisčių. Bendras šių renginių tikslas – sąmoningumo skatinimas ir bandymas kurti daugiau ar mažiau laikinas bendruomenes, kurios leistų keistis nuomonėmis, informacija, intelektualiniais ištekliais bei siekiais.

Pirmojoje gėjų, lesbiečių, transseksualų ir queer (sąvoka, į kurią telpa visos "netradicinės" lytinės orientacijos) filmų peržiūroje ŠMC rodyta dviejų valandų trukmės videoprograma. Atmintin galėjo įstrigti, tarkim, siurrelistiniai triukai su veidrodžiu, kur iškreipto kūno vaizdas žadino gausias nuo realaus, vienalyčio žmogaus kūno tolstančias asociacijas (Christy Gast, "Suknelė". "Argi neseksualus skylantis pasaulis?" – Deanas Daderko), arba viena kitą keičiančios itin keistų, senamadiškų batų poros, trypiančios pyragaičius, vaisius ir kitokius maisto produktus (Paige Stain, "Maisto trypimo batais projektas"). Kitos, kur kas profesionalesnės juostos plačiau supažindino su seksualinių mažumų pasauliu, neapsiribojančiu anekdotais apie seksą. Visiems, kurie vis dėlto pasirodė šioje peržiūroje, ilgam atmintyje turėtų įstrigti pseudodokumetinis valandos trukmės Barbaros Hammer filmas "Nitrate Kisses", pasakojantis senučių lesbiečių jausmus: dėl neafišuojamo požiūrio į senstantį malonumą patiriantį kūną ir dėl naujo, įtaigaus pažinties su gėjų kultūra rakurso.

Virginija Januškevičiūtė