Operos ir baleto teatras pradeda naują sezoną

Pirmąjį pastato atsinaujinimo etapą sėkmingai beįveikiąs Nacionalinis operos ir baleto teatras spalio 1 d. pradeda naują sezoną. Kaip juokavo teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, sezonas prasidės laiku (remonto darbai neužsitęsė), ir tai geras ženklas. Startui pasirinkta baleto premjera - teatro burtininku, geriausiu pasaulio choreografu tituluojamo Boriso Eifmano spektaklis "Rusiškasis Hamletas". Šis dviejų veiksmų baletas pagal Ludwigo van Beethoveno ir Gustavo Mahlerio muziką (šokama pagal fonogramą) sėkmingai rodytas įvairiose Europos šalyse, JAV. Tradiciškai statytas Eifmano trupei, jis buvo perkeltas ir į Didžiojo teatro Maskvoje, o dabar - LNOBT sceną.

Tai jau antras B. Eifmano kūrinys (pirmasis - "Raudonoji Žizel"), patikėtas mūsų teatrui. Žinoma, ne be šio iniciatyvos. Kodėl ir vėl Eifmanas? Per premjeros pristatymą galimiems skeptikams užbėgdama už akių ir pati šį klausimą iškeldama baleto trupės meno vadovė Tatjana Sedunova sakė: "Eifmanas balete kuria tikrą teatrą". Būtent jo tikrumas ir originalus braižas traukia ir baletomanus ("Raudonojoj Žizel" jų ligi šiol nestigo).

Pats B. Eifmanas savo originalų choreografijos stilių yra apibūdinęs taip: "Galiu sumaišyti fouetté su flamenku ar breiku. Man svarbi kiekviena galimybė parodyti stiprias emocijas. Manau, kad ateities baletas bus įvairių stilių ir šokio technikos derinys. Klasikinį šokį galima laikyti mano choreografijos pagrindu, tačiau iš tiesų man svarbiausias yra laisvas emocinis šokis. Visada bandžiau kurti energijos kupiną emocijų srautą, kuris yra ateities teatro pagrindas". Originalumas susijęs ir su kūrybingu individualiu požiūriu į baletą kaip į teatro, o ne vien choreografijos kūrinį bei siekiu kurti būtent savo spektaklį, o ne neva šiuolaikiškai interpretuoti klasikinius baleto opusus. "Mano tikslas - atvirų, nevaržomų emocijų teatras. Įsivaizduodamas paslaptingą realybę, kurios herojai gyvena ir vadovaujasi savomis tiesomis pagal mano įstatymus, kuriu savo pasaulį ir jo katastrofas", - sako B. Eifmanas. Įtemptas dramaturginis vyksmas, emocijos, herojų tarpusavio ir vidaus konfliktai - visa tai persipina ir "Rusiškajame Hamlete", kuris nuo Vilniuje jau pastatytos "Raudonosios Žizel", be kita ko, skiriasi ir savo choreografine kalba, nes čia greta klasikinės technikos daug daugiau sudėtingesnės kalbos, grįstos akrobatiniais judesiais, triukais.

Spektaklio dramaturginis turinys pagrįstas tikrų XVIII a. Rusijos istorinių personažų Pavelo I, Jekaterinos II Didžiosios ir Petro III gyvenimo peripetijomis. Jų istoriją B. Eifmanas pateikia kaip kančios ir mistikos kupiną psichologinę, bet ne istorinę dramą bei pavadina savo herojus apibendrindamas. Svarbiausia spektaklio figūra - caraitis Pavelas turi tiesioginių aliuzijų į pavadinime minimą šekspyriškosios dramos personažą. Pasak B. Eifmano, "...spektaklio herojus - jaunasis caraitis Pavelas. Tai jo šviesių, garbingų troškimų ir pirmųjų tragiškų katastrofų laikotarpis. Tai savojo atsakymo į amžinąjį Hamleto klausimą "Būti ar nebūti?" paieškos".

Dviejų dalių baletą į Vilniaus sceną perkėlė jau iš darbo su "Raudonąja Žizel" mūsų trupę gerai pažįstanti ir geriausių atsiliepimų jai negailinti choreografo asistentė Olga Kalmykova, spektaklio dailininkas - ir "Raudonosios Žizel" bei W.A. Mozarto "Don Žuano" pastatymų LNOBT scenografas bei kostiumų autorius Viačeslavas Okunevas. Spektakliui parengtos net trys atlikėjų sudėtys. Jekaterinos partiją atliks Eglė Špokaitė, Kristina Kanišauskaitė, Olga Konošenko, caraičio Pavelo - Nerijus Juška, Aurimas Paulauskas, Eligijus Butkus, favorito vaidmenį parengė Aurelijus Daraškevičius, Edvardas Smalakys, Aleksandras Molodovas, Natali - Julija Repet, Inga Cibulskytė ir Miki Hamanaka (Pavelo tėvo dvasios vaidmuo teko E. Smalakiui ir Rimui Smalakiui). Premjeriniai "Rusiškojo Hamleto" spektakliai vyks spalio 1, 2 ir 4 dienomis (18 val.).

Spalio 9 ir 10 d. teatras pakvies ir į kitą premjerą - Broniaus Kutavičiaus sceninio diptiko "Ugnis ir tikėjimas", rodyto LNOBT vasaros sezono Trakuose metu, pastatymą (dir. Martynas Staškus, rež. Jonas Vaitkus, dail. Jonas Arčikauskas, choreogr. Aira Naginevičiūtė) teatro scenoje.

Žadama sėkmingai vykdyti ir tolesnius repertuaro (jį per porą metų ketinama pamažu visiškai atnaujinti) planus. Lapkritį numatyta G. Verdi operos "Rigoletas" premjera (dir. M. Staškus, rež. Gintaras Varnas), senųjų metų išlydėtuvėms gruodžio 31-ąją - F. Lehįro operetės "Linksmoji našlė" pastatymas (dir. Jonas Aleksa, rež. Monika Wiesler). Kito pusmečio užmačiose - R. Wagnerio "Skrajojantis olandas", amerikietiškos choreografijos vakaras, B. Dvariono "Dalia". Beje, stengiantis išlaikyti naujųjų pastatymų kokybę bus siekiama nekeisti jų dirigentų.

Iš ankstesnių pastatymų repertuare liks žiūrovų pamėgti spektakliai - operos "Pikų dama", "Kaukių balius", "Turandot", "Karmen", "Aida", baletai "Raudonoji Žizel", "Carmina Burana", "Šventasis pavasaris", "Acid City", "Romeo ir Džuljeta", "Gulbių ežeras", "Spragtukas", "Graikas Zorba" ir kt. Repertuarinius spektaklius pagyvins kviestinių solistų pasirodymai. Laukiama baritono Paulo Whelano iš Didžiosios Britanijos (spalio 11 d. - W.A. Mozarto "Don Žuanas"), Maskvos didžiojo teatro solistų tenorų Olego Kulko (spalio 16 ir 18 d., gruodžio 4 d. - G. Puccini "Turandot") ir Vitalijaus Taraščenko (lapkričio 29 d. - P. Čaikovskio "Pikų dama"), Nyderlandų nacionalinio baleto primabalerinos Rūtos Jezerskytės (lapkričio 16 d. - P. Čaikovskio "Miegančioji gražuolė", lapkričio 21 d. - S. Prokofjevo "Romeo ir Džuljeta") bei Maskvos didžiojo teatro primabalerinos Anos Antoničevos (gruodžio 10 d. - P. Čaikovskio "Gulbių ežeras").

Neatsisakyta ir kamerinių koncertų. Pusmečio pabaigoje į kalėdinės muzikos koncertus Kamerinėje salėje pakvies antrus metus gyvuojančios teatro Operos studijos stažuotojai.

Parengta pagal LNOBT inf.