Netradicinės vestuvės

Eglė Bylaitė. "Šeima"

Na, pagaliau! Kelis mėnesius trukusios Vilniaus dailės akademijos Skulptūros ir Tekstilės katedrų sužadėtuvės rugsėjo 17 d., palydint vestuvinius šlagerius atliekantiems muikantams ir gausiai susirinkusiems liudininkams, baigėsi iškilminga "ženatve" Menų spaustuvėje.

Priešistorė. Naujosios "šeimos" istorija prasidėjo savitu nesutarimu dar labai seniai. Veikiausiai tai nutiko, kai vakaris vėjas Lietuvon atpūtė pirmąsias postmodernistinio meno sroves, pradėjusias reikštis ne tik skulptūros ir tekstilės, bet ir kitų dailės šakų "teritorijose". Tuomet gobelenai "nulipo" nuo sienų transformuodamiesi į trimačius objektus, padarytus ne tik iš tradicinių "tekstilinių" medžiagų, ir sulaukė nemažai kritikų bei visuomenės pagyrų (ypač pastaruoju metu), o skulptoriai ėmė kaltinti tekstilininkes (-us) savavališku brovimusi į svetimas erdves. Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne VDA Skulptūros katedros vedėjas Petras Mazūras ir Tekstilės katedros vedėja Eglė Bogdanienė, sumanę iniciatyvą perimti į savo rankas ir susitaikyti. Ta proga organizuoti bendrą šių katedrų studentų 2003 m. bakalauro ir magistro darbų parodą, pavadintą "Ženykimės" - te liaudis nusprendžia, kas čia į kieno daržą lenda.

Dabartis. Apsižvalgius parodoje, tampa akivaizdu, kad santuoka vykusi ir buvo ne tik reikalinga, bet net būtina - matyti, kad "konfliktas" ne iš piršto laužtas: ekspozicija vientisa, o kartais neįmanoma atskirti, kurios katedros studento darbas. Tiesa, kai kurie kūriniai antrame Menų spaustuvės aukšte tiesiog reikalaute reikalauja kitokio, labiau apgalvoto išdėstymo erdvėje, nes dabar aplinka ne tik nepadeda atskleisti jų privalumo, bet juos paslepia, užgožia. Taip meno dirbiniai praranda dalį savo vertės, atidžiau neįsižiūrėjus, gali pasivaidenti, kad jie nepakankamai profesionalūs. Tuo pat metu pirmajame aukšte viskas atrodo nepriekaištingai. Ypač gerai, sakyčiau, puikiai, kartu (be abejo, ir atskirai) žiūrisi tekstilininkių Severijos Inčirauskaitės baigiamasis magistro darbas "Apie futbolą minkštai" ir Jūratės Jakštaitės baigiamasis bakalauro darbas "Votai".

Jei kalbėtume apie svarbiausią šios parodos organizatorių idėją - norą pažiūrėti ir parodyti, kiek šiuolaikinė tekstilė peržengia savo tradicines ribas ir "įžengia" į skulptūros erdves, iškyla vertinimo kriterijų klausimas - kaip atsirinkti, ką laikyti tekstile ir ką skulptūra. Jei kriterijumi tampa medžiagos, iš kurių padaryti parodos eksponatai, darbus galima suskirstyti į keturias grupes:

- "skulptūriška" skulptūra (Ivetos Petrauskaitės skulptūros baigiamasis bakalauro darbas "Karuselė");

- "tekstiliška" skulptūra (Mariaus Zavadskio skulptūros baigiamasis magistro darbas "Ciuciuko butukas");

- "skulptūriška" tekstilė (Eglės Bylaitės tekstilės baigiamasis bakalauro darbas "Šeima");

- "tekstiliška" tekstilė (Jolantos Tubutytės tekstilės baigiamasis bakalauro darbas "Laukti", Kristinos Karvelytės tekstilės baigiamasis magistro darbas "Drobulės moteriai").

"Skulptūriška" šiuo atveju - tokia, kuri vizualiai labiau asocijuojasi su skulptūra, o ne tekstile, ir priešingai. Tačiau daugeliu atvejų tikslesni terminai, kurie įprastai vartojami tokiems darbams apibūdinti, yra "objektas" arba "instaliacija" - taip vadintinų kūrinių yra ir tarp Tekstilės, ir tarp Skulptūros katedrų buvusių studentų darbų. Verta pabrėžti, kad ne tik tekstilininkės "braunasi" į skulptūros plotus, bet ir šie kūryboje su malonumu naudoja tekstilinius audinius (M. Zavarskio "Ciuciuko butukas"). O tai galėtų būti akmenukas į skulptorių daržą - kaltinate kitus, kai patys elgiatės panašiai. Taigi, laimė, kad įvyko tokia paroda, skirta Didžiajam susitaikymui, ir tikėkimės, jog nuo šiol visi gyvens ilgai ir draugiškai.

Išvada. Tiek skulptoriai, tiek tekstilininkės nebeužsiima kūryba vien tik grynųjų savo dailės šakų srityse, ir tai priklauso ne tik nuo formos, bet ir nuo medžiagos bei galybės kitų dalykų. Dažniausiai - nuo to, kaip darbą įvardija pats autorius. Laimei, liko labiau tradicijų besilaikančių menininkų - tegyvuoja pasirinkimo laisvė!

Šį "jaunavedžių guolį" galite aplankyti iki rugsėjo 30 dienos.