Klasika - geriau

"Pjudymas"

Antradienį LTV pradeda rodyti didžiulę - net 16 filmų - Ingmaro Bergmano retrospektyvą. Ją pradeda 1944 m. Alfo Sjöbergo režisuotas filmas pagal Bergmano scenarijų "Pjudymas" ("Hets"). Kuriant "Pjudymą" Bergmanas buvo dar ir režisieriaus asistentas. Sjöbergas - vienas didžiųjų švedų kino kūrėjų, kurio vardas rašomas greta Stillerio, Sjömano, Bergmano. Iš vėlesnių jo filmų labiausiai žinoma "Freken Julijos" ekranizacija.

5-ojo dešimtmečio pradžioje Bergmanas dirbo kino studijoje - taisė svetimus scenarijus, o vakarais rašė "Pjudymą". Scenarijus buvo pagirtas, bet ir atmestas. Tačiau "Svensk Filmindustri" nusprendė sukurti šešis aukštos kokybės filmus įmonės jubiliejui 1944-1945 m. sezonui. Vieną iš šešių filmų sutiko sukurti Alfas Sjöbergas. Tačiau jam netiko joks scenarijus. Tada buvo prisimintas Bergmano "Pjudymas".

Savo prisiminimuose Bergmanas rašo: "Man "Pjudymas" - maniakiška ir šiek tiek beprotiška istorija apie mokykloje patiriamas kančias ir jaunystės skriaudas. Alfas Sjöbergas pastebėjo kitus šios temos aspektus ir pavertė pasakojimą košmaru. Taip pat jis pavertė Kaligulą nacistu ir nusprendė, kad jį vaidinantis Stigas Jårrelis bus neišvaizdus blondinas, o ne demoniškas efektingos išorės briunetas. Alfas Sjöbergas ir Jårrelis suteikė šiam personažui vidinės įtampos, kuri turėjo lemiamos reikšmės filmui.

Filmavimas jau ėjo į pabaigą, kai man paskambino teatro kritikas Herbertas Grevenius ir paklausė, ar nenorėčiau tapti Helsingborgo miesto teatro direktoriumi. Turėjau paprašyti Alfo Sjöbergo, kad paleistų mane vienai dienai į Helsingborgą pasirašyti kontrakto su teatro valdyba. Sjöbergas nusijuokė, išvadino mane bepročiu ir apkabino.

Kai filmas buvo jau beveik baigtas, debiutavau ir kaip kino režisierius. "Pjudymas" baigėsi tuo, kad visi, išskyrus Alfą Kjelliną, išlaiko baigiamuosius egzaminus. Alfas išeina iš mokyklos per galines duris į lietų. Kaligula stovi lange ir moja jam ranka. Visi manė, kad tokia pabaiga pernelyg niūri. Turėjau papildomai parašyti vieną sceną mirusios merginos bute. Mokyklos direktorius atveda Alfą Kjelliną į protą, o nugalėtas Kaligula kaukdamas paniškai bėga laiptais. Finalinė scena rodo Kjelliną rytui švintant. Jis eina bundančio miesto link.

Turėjau nufilmuoti paskutines scenas natūroje, nes Sjobergas to daryti nenorėjo. Tai buvo mano pirmieji profesionalūs kino vaizdai. Iš susijaudinimo ėjau iš proto. Filmavimo grupė grasino, kad viską mes ir grįš namo. Rėkiau ir klykiau taip garsiai, kad pabudę žmonės ėmė žvalgytis pro langus. Buvo ketvirta valanda ryto."

Ingmaras Bergmanas - mėgstamiausias Woody Alleno režisierius. Alleno filmuose dažnai skamba Bergmano filmų parafrazės, jo herojus dažnai ištinka panašios krizės. TV3 šeštadienį (25 d. 11.35) rodo vieną geriausių Alleno filmą - 1979 m. sukurtą "Manheteną". Pirmiausia tai juodai balta ir rūko pilkumos odė Niujorkui. Tą poetišką vaizdo intonaciją pabrėžia ir George`o Gerswino muzikos garsai.

Spėju, kad būtent po "Manheteno" prasidėjo nesibaigiantis bumas filmų, kurių veiksmas vyksta būtinai poetiškai nufilmuotame Niujorke. Iš šios tradicijos išaugo ir kitas (bei kitoks) meilės Niujorkui prisipažinimas - serialas "Seksas ir miestas". "Manheteno" tema iš esmės taip pat - seksas ir miestas. Neurotiškasis Woody Alleno herojus blaškosi po miestą ir tarp moterų (net žmona jį metė dėl kitos moters). Jis rašytojas, bet norėtų kurti kažką rimta, o ne scenarijus televizijos laidoms. Kasdieniškos Alleno herojų dramos, neišsipildymai, išdavystės atpažįstami, manau, kiekviename žemės kampelyje. Tačiau "Manhetene" Alleno herojaus ir jo draugių kasdienybė tarsi įliejama į įvairius miesto kampelius. Miestas tampa visaverčiu filmo herojumi. Diskretiškas filmo žavesys kyla iš liūdnų Alleno akių žvilgsnio, kai jis stebi vis labiau modernėjantį miestą, keistas, tarpusavio santykiuose susipainiojusias poras, tuos psichoanalitiko kušetės ir "kalifornietiškos vasaros" vaikus, kurie net ir po pergalingo "seksualinės revoliucijos" žygio išliko romantiški ir nedrąsūs. Aišku, žavesio filmui suteikia ir puikiosios Diane Keaton, Muriel Hemingway, Meryl Streep.

LNK "Snobo naktis" (30 d. 22.35) rodo filmą apie kitą ir kitokį miestą. Tai Michaelo Winterbottomo "Sveiki atvykę į Sarajevą" (1997). Jis nukelia į miesto apsiausties laikotarpį ir pasakoja apie žurnalistą, kuris nori gelbėti Sarajevo vaikus. Filmo herojus (Stephen Dillane) - karo korespondentas - turi realų prototipą, tačiau ne tai svarbiausia. Geri jo norai atsimuša į kažkokius biurokratinius barjerus, tiesiog į abejingumą. Man labiausiai įstrigo vos ne fiziškai juntama karo kasdienybės, gyvenimo apgultyje neviltis. Ir, aišku, ironija, kuri krenta į akis jau filmo pavadinime. Režisierius įdomiai išnaudoja ne tik kino, bet ir videokameros galimybes, filmas pasižymi originaliu ritmu. Winterbottomas labai nelygus, įvairius stilius ir net kraštutinumus išbandęs režisierius. Tad ir šis filmas bus nepanašus nei į "Džudą", nei į "Peteliškės pabučiavimą", nei į kitus gausius režisieriaus kūrinius.

Realų prototipą turėjo ir Vokietijoje kurto Sergejaus Bodrovo filmo "Atlikime viską greitai" (TV3, 25 d. 19.05) pagrindinis herojus. Tas prototipas - rusų verslininkas, kuris finansavo Jevgenijaus Jevstignejevo filmą "Limita". Verslininką nužudė prieš pat filmo premjerą. Kad prototipas buvo jis, pripažįsta ir filmo režisierius, tačiau jis tvirtina, kad šio žmogaus likimas tiesiog pastūmėjo sukurti filmą, apie "naujuosius rusus". Beje, "Atlikime viską greitai" operatorius Sergejus Kozlovas filmavo "Limitą", o Vladimiras Maškovas, sukūręs rusų verslininką Bodrovo filme, vaidino "Limitoje" pagrindinį vaidmenį. Jie visi pažinojo prototipą.

"Atlikime viską greitai" nukelia į Ameriką. Čia prabangiuose namuose gyvena turtingas rusas, kurį kėsinasi nužudyti mafija. Belaukdamas nuosprendžio, jis pamilsta į namus atvykusią tarakonų naikintoją (Jennifer Jason Lee). Tačiau šįkart jos užduotis kitokia... Taigi tai ir gangsterių, ir neįvykusios meilės istorija. Beje, šiame filme vaidina ir režisieriaus sūnus Sergejus Bodrovas jaunesnysis, kuriam praėjusį rudenį tragiškai baigėsi filmavimas Kaukaze.

Iškart po šio filmo TV3 (21.15) rodo amerikiečių režisierės Kathryn Bigelow (jos naujausias filmas "K-19" dabar rodomas Lietuvoje) 1995 m. sukurtą filmą "Keistos dienos" apie tada dar netolimą ateitį - 1999-uosius. Veiksmo laikas ir vieta pasirinkti simboliški - 1999 m. gruodžio 30 d., Los Andželas. Policija nuolat budi gatvėse, o įtūžę, alkani juodaodžiai pasiryžę sugriauti miesto sienas. Buvęs policininkas Lenis (Ralph Fiennes) prekiauja įrašais, kuriuose nufilmuoti iš tikro kankinami ir žudomi žmonės. Kartą tokioje juostoje jis pamato pažįstamą veidą... Filmas provokuoja ir tuo, kas jame rodoma, ir tuo, kaip rodoma. Kartais tai yra sunkiausia.

Jūsų - Jonas Ūbis